Pryšmančių Laumės kūlis

Pryšmančių Laumės kūlis
Pryšmančių Laumės kūlis 1984 m.
Pryšmančių Laumės kūlis
Koordinatės	55°52′47″ š. pl. 21°11′23″ r. ilg. / 55.87972°š. pl. 21.18972°r. ilg. / 55.87972; 21.18972
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Plotas	194 m²
Žvalgytas	1959, 1982, 1985, 1992, 2011 m.
Registro Nr.	u. k. 5257 / M255, AR539 /

Pryšmančių akmuo, vadinamas Laumės kūliu (regioninio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5257, senas registro kodas – M255, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR539) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 0,67 km į pietus nuo kelio    Vydmantai–Kretinga , Tenžės dešiniajame krante.

Akmuo

Riedulys natūralus, rausvo stambiagrūdžio granito, netaisyklingo trikampio kūgio pavidalo, apie 2,6 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 1,3 m storio ir 0,8–1,85 m aukščio virš žemės paviršiaus. Priekinė plokštuma (nuo Tenžės pusės) apkerpėjusi, aptrupėjusi ir suskeldėjusi, grioveliai kiek primena didelį ženklą „#“. Į pietus nuo akmens šlaite įkastas betoninis stovas su seno pavyzdžio archeologinio paminklo anotaciniu ženklu.

Teritorijos plotas – 194 m².

0,32 km į šiaurės vakarus yra Pryšmančių III kapinynas, 0,54 km ta pačia kryptimi Pryšmančių II kapinynas, 0,69 km į pietvakarius – Pryšmančių I kapinynas, 0,85 km ta pačia kryptimi – Pryšmančių senovės gyvenvietė.

Istorija

Akmuo vadinamas žem. Laumės kūliu (liet. Laumės akmeniu). Guli kaimo žemių vakariniame pakraštyje, Tenžės upės slėnio dešiniajame šlaite, prie Žydo gerklės pievos. Pasakojama, kad seniau čia ateidavusios laumės, kurios ant akmens skalbinius skalbdavo. Viena laumė nepatikusi dievui Perkūnui, todėl jis į ją kelis kartus trenkęs, paleidęs žaibus, tačiau pataikęs tik į akmenį. Todėl akmuo suskeldėjo ir ištrupėjo. Naktimis Pryšmančių gyventojai bijodavo eiti pro Laumės kūlį, nes šalia jo vaidendavosi, klaidino.

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – MMT (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas),1984 m. – Julius Kanarskas,1992 ir 2012 m. – KPC (1992 m. ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas, 2011 m. – Arūnas Strazdas).

Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR539),1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,2003 m. registruotas kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąraše (M255), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuriam 2012 m. suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.

Literatūra

• Petras Tarasenka. Pėdos akmenyje. – Vilnius, 1958. – P. 71
• Juozas Mickevičius. Ypatingieji akmenys. – Stalinietis – 1958 m. spalio 8 d.
• Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. – Vilnius, 1990. – P. 58
• Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 93.

Šaltiniai

1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 25. – P. 160
2. Julius Kanarskas. Kretingos rajono akmenys, 1989 m. – P. 47–48
3. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 40–41
4. Arūnas Strazdas. Informacija apie Pryšmančių akmenį, vad. Laumės kūliu – M255 (Pryšmančių k., Kretingos sen., Kretingos r.), 2011 m. – Kultūros paveldo centro Duomenų skyrius
5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138, eil. Nr. 539
6. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993
7. Kultūros vertybių registras: Pryšmančių akmuo, vad. Laumės kūliu, Kretingos r. sav., Pryšmančių k. (Kretingos sen.)

Nuorodos

• Kultūros vertybių registras
• Julius Kanarskas. Pryšmančiai. Kretingos parapijos kaimai