Prozodija (sen. gr. προσῳδία 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais. Šiuo metu prozodijos sąvoka nevienareikšmė, ji taikoma keliose mokslo šakose.
- Prozodija fonetikoje – mokslas apie kirtį, priegaidę, intonaciją, t. y. apie suprasegmentinius skambesio vienetus.
- Prozodija eilėdaroje – mokslas apie metrui svarbius kalbos elementus, pavyzdžiui, pauzę, skiemenis (ilguosius ir trumpuosius, kirčiuotus ir bekirčius). Eilėdaroje prozodijos sąvoka vienareikšmiškai neapibrėžta, čia prozodija gali būti vertinama kaip sinonimas.
Išnašos
- Prozodija, prozodika. // Дудьев В. П. Психомоторика: словарь-справочник, 2008.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris