Šv. Pranciškus Ksaveras lot. Franciscus Xaverius bask. Frantzisko Xabierkoa | |
---|---|
saugomas Pranciškaus Ksavero portretas | |
Gimė | 1506 m. balandžio 7 d. , Navaros karalystė |
Mirė | 1552 m. gruodžio 3 d. (46 metai) (dab. Guangdongo provincija), Kinija |
Šventasis | |
Įšventintas | 1619 m. spalio 25 d. |
Kanonizuotas | 1622 m. kovo 12 d. |
Kanonizavo | Grigalius XV |
Šventė | gruodžio 3 d. |
Globoja | misijas Afrikoje, Indijoje Agartalą Indijoje Ahmedabadą Indijoje JAV maldos apaštalystę Australiją Indijoje Bombėjų Indijuje Borneo Keiptauną PAR Kiniją Dinadžpurą Bangladešą Tolimuosiuos Rytus Brangaus kraujo tėvus užsienio misijas Vokietijoje Goa Indijoje Fidžį Gryn Bėjų JAV Indiją Indianapolį JAV Japoniją Ki Vestą Džolietą Filipinuose Kolamą Indijoje Filipinuose Filipinuose Filipinuose Honkongą Makao Malindžio katalikų parapiją Kenijoje misionierius Brangiojo kraujo misionierius Navarą Ispanijoje šturmanus Naująją Zelandiją parapijines misijas maru sergančiuosius tikėjimo platinimą Zagrebą Kroatijoje Indoneziją Malaką Malaizijoje Brunėjų Pakistaną Singapūrą Šri Lanką |
Veikla | šventasis, vienas žymiausių visų laikų misionierių. |
Alma mater | Paryžiaus universitetas |
Žinomas (-a) už | vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų, misionieriavimas |
Šv. Pranciškus Ksaveras SJ (Francis Xavier, vardas gimimo metu bask. Francisco de Jasso y Azpilicueta, lot. Franciscus Xaverius,bask. Frantzisko Xabierkoa, pranc. François Xavier, isp. Francisco Javier, port. Francisco Xavier, 1506 m. balandžio 7 d. – 1552 m. gruodžio 3 d.) – baskų katalikų misionierius ir , vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų.
Gimė mieste, tuometėje Navaros karalystėje (dab. Ispanija). Ignaco Lojolos bendražygis ir vienas pirmųjų septynių jėzuitų, 1534 m. Monmartre, Paryžiuje, davusių skurdo ir skaistybės įžadus. Vadovavo didžiulio masto misijoms Azijoje, daugiausiai Portugalijos imperijos Rytuose, pasiekė rezultatų, ypač tuometėje Portugalijos Indijoje, kur aktyviai dalyvavo misionieriškoje veikloje. 1546 m. Pranciškus Ksaveras laiške, adresuotame Portugalijos karaliui , pasiūlė įkurti . Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis iš tikrųjų prašė paskirti ypatingąjį ministrą, kurio vienintelė pareiga būtų platinti krikščionybę Goa. Jis taip pat buvo pirmasis , išvykęs į Borneo, Molukų salas ir kitas atokias nuo Europos vietoves. Minėtose vietovėse susidūrė su pasipriešinimu, taip pat sunkiau sekėsi išmokti vietines kalbas, tad misijų sekmė buvo gerokai menkesnė nei Indijoje. Ksaveras ruošėsi pratęsti savo misiją Ming Kinijoje, tačiau to padaryti nesuspėjo – sulaukęs 46 metų mirė Šančuano saloje.
1619 m. spalio 25 d. popiežius Paulius V jį paskelbė palaimintuoju, o 1622 m. kovo 12 d. popiežius Grigalius XV paskelbė šventuoju. 1624 m. jis tapo Navaros globėju. Žinomas kaip „Indijos apaštalas“, „Tolimųjų Rytų apaštalas“, „Kinijos apaštalas“ ir „Japonijos apaštalas“. Laikomas vienu žymiausių misionierių nuo apaštalo Pauliaus laikų. 1927 m. popiežius Pijus XI paskelbė dekretą „Apostolicorum in Missionibus“, kuriuo Pranciškus Ksaveras kartu su Šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese buvo paskirti visų užsienio misijų globėjais. Kartu su yra Navaros globėjas. Navaros diena Navaroje mini Pranciškaus Ksavero mirties metines gruodžio 3 d.
Šventuoju laikomas katalikų, ir liuteronų bažnyčiose.
Mene vaizduojamas vidutinio amžiaus, tamsaus gymio, trumpa barzda, dažniausiai vilkintis kamžą, laikantis krucifiksą arba leliją, besimeldžiantis, pamokslaujantis prie pagonių šventyklų, krikštijantis, stebuklingai išgydantis nepagydomus ligonius. Pranciškaus Ksavero mirtį vaizduojančiuose paveiksluose vaizduojamas vienišas su krucifiksu mažoje trobelėje.
Misionieriavimas
Gimė kilmingoje šeimoje. 1525 m. Paryžiaus universitete pradėjo studijuoti teisę ir teologiją, kur 1529 m. susipažino su Ignacu Lojola ir tapo jo bendražygiu. Universitete iš viso praleido 11 metų.
1534 m. Monmartro koplyčioje Paryžiuje su Ignacu Lojola, , , , ir įsteigė , o 1537 m. įšventintas kunigu. Dirbo sielovados darbą Bolonijoje, vėliau – Romoje, kur buvo Jėzaus draugijos sekretorius. 1540 m. vykdė misijas Lisabonoje, o kitais metais paskirtas popiežiaus nuncijumi visai Azijai ir išsiųstas misijoms į Indiją. 1542 m. atvyko į Goa, kur slaugė ligonius, apaštalavo tarp portugalų ir Indijos gyventojų, ypač vaikų ir vergų. Vėliau misionieriavo pietinės Indijos pakrantės žvejų kaimuose. Grįžęs į Goa davė iškilmingus vienuolinius įžadus. 1544 m. vyko į misiją , Ceilone, 1545 m. – Malakoje. 1549 m. išsilaipino Kagošimos saloje, kur skleidė krikščionybę tarp vietinių japonų (1551 m. duomenimis, Japonijoje į krikščionybę atsivertusiųjų skaičius buvo apie 1000). Grįžo į Indiją, paskirtas Goa provincijolu.
Mirė nuo karštinės Čangčuano saloje Kinijoje 1552 m. gruodžio 3 d., laukdamas valties, kuri jį nuplukdytų į žemyninę Kinijos dalį.
Šaltiniai
- Attwater 1965.
- Neill 2004.
- Rao 1963.
- „How did St. Francis Xavier shape Catholicism? | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
- . The New Indian Express. Suarchyvuotas originalas 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
- Coleridge 1872.
- De Rosa 2006.
- Pope Pius XI (1927-12-14). „Apostolicorum in Missionibus“. Papal Encyclicals Online. Nuoroda tikrinta 2014-11-01.
- „Holy Men and Holy Women“ (PDF). Churchofengland.org. (PDF) iš originalo 2012-09-07.
- . Resurrectionpeople.org. Suarchyvuotas originalas 2019-05-16. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
- Pranciškus Ksaveras (VLE)
- Brodrick 1952, p. 28.
- „Saint Francis Xavier | Biography, Missions, Facts, & Legacy | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-02.
Literatūra
- Attwater, Donald (1965). The Penguin Dictionary of Saints. Penguin.
- Brodrick, James (1952). Saint Francis Xavier (1506–1552). London: Burns, Oates & Washbourne Ltd. pp. 558.
- Coleridge, Henry James (1872). The Life and Letters of St. Francis Xavier. 1. London: Burns and Oates.
- De Rosa, Giuseppe (2006). Gesuiti (italų). Elledici. p. 148. ISBN .
- Neill, Stephen (2004) [1984]. A History of Christianity in India: The Beginnings to AD 1707. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN .
- Rao, R.P (1963). Portuguese Rule in Goa: 1510–1961. Asia Publishing House.
Nuorodos
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris