Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau .
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Prancūzijos-Olandijos karas

Kambrės miesto pasidavimas 1677 m.

Data	1672 m. balandžio 6 d. - 1678 m. rugsėjo 17 d.
Vieta	Prancūzija, Žemutinės provincijos, Reino kraštas, Italija, Katalonija
Rezultatas	Prancūzų pergalė

Konflikto šalys

Prancūzijos karalystė

Anglijos karalystė (1672–74)

Miunsteris (1672–1673)
Kelnas (1672–1673)

Jungtinės Nyderlandų provincijos

Šventoji Romos imperija (nuo 1673)

Ispanija (nuo 1673)

Brandenburgas-Prūsija (nuo 1673)
Lotaringija (nuo 1673)
Danija-Norvegija (nuo 1674)
Anglijos karalystė (1678)

Vadovai ir kariniai vadai

Liudvikas XIV

Viljamas Oranietis

Frydrichas Vilhelmas

Pajėgos

253 000

80 000

132 350

25 000

30 000

Nuostoliai

120 000 žuvusiųjų arba sužeistųjų

100 000 žuvusiųjų arba sužeistųjų

Prancūzijos-Olandijos karas, dar vadinamas Olandijos karu (pranc. Guerre de Hollande, ol. Hollandse Oorlog), vyko tarp Prancūzijos ir Jungtinių Nyderlandų provincijų, kurią rėmė jos sąjungininkės Šventoji Romos imperija, Ispanijos imperija, Brandenburgas-Prūsija ir Danija-Norvegija. Ankstyvaisiais karo etapais Prancūzija buvo Miunsterio ir Kelno sąjungininkė, taip pat Anglijos, kuri dalyvavo susijusiame 1672–1674 m. .

Karas prasidėjo 1672 m. gegužę, kai Prancūzija beveik užėmė Nyderlandų respubliką – šis įvykis iki šiol vadinamas arba „katastrofos metais“. Birželį jų žygį sustabdė , o liepos pabaigoje Nyderlandų padėtis stabilizavosi. Susirūpinimas dėl prancūzų laimėjimų paskatino 1673 m. rugpjūčio mėn. sudaryti oficialią olandų, imperatoriaus Leopoldo I, Ispanijos ir Brandenburgo-Prūsijos sąjungą. Prie jų prisijungė Lotaringija ir Danija, o 1674 m. vasario mėn. taiką sudarė Anglija. Susidūrę su karu keliuose frontuose, prancūzai pasitraukė iš Jungtinių Nyderlandų provincijų, pasilikdami tik ir Mastrichtą.

Liudvikas XIV vėl sutelkė dėmesį į Ispanijos Nyderlandus ir Reino kraštą, o Viljamo Oraniečio vadovaujami sąjungininkai siekė apriboti Prancūzijos laimėjimus. Po 1674 m. prancūzai užėmė Franš Kontė ir teritorijas palei sieną su Ispanijos Nyderlandais bei Elzasą, tačiau nė vienai pusei nepavyko pasiekti lemiamos pergalės. Karas baigėsi su 1678 m. rugsėjo mėn. sudaryta ; nors jos sąlygos buvo kur kas mažiau dosnios nei 1672 m. birželį, ji dažnai laikoma Liudviko XIV laikų Prancūzijos karinės sėkmės viršūne ir suteikė jam didelę propagandinę sėkmę.

Ispanija atgavo Šarlerua miestą iš Prancūzijos, bet atidavė Franš Kontė, taip pat didžiąją dalį Artua ir Heno, nustatydama sienas, kurios iš esmės nepakito iki šių dienų. Vadovaujant Viljamui Oraniečiui, olandai atgavo visas teritorijas, prarastas per pražūtingus pirmuosius etapus, ir tai jam užtikrino pagrindinį vaidmenį vidaus politikoje. Tai padėjo jam atremti nuolatinės Prancūzijos ekspansijos keliamą grėsmę ir sukurti 1688 m. , kuri kovojo .

Išnašos

Clodfelter 1992, p. 47.
Wilson 2016, p. 461.
1672 Disaster Year 24 April 2016 iš Wayback Machine projekto., Rijksmuseum

Šaltiniai

Clodfelter, Micheal (1992). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Reference to Casualty and Other Figures, 1500–2000. McFarland & Co. ISBN .
Wilson, Peter H. (2016). Heart of Europe: A History of the Holy Roman Empire. Cambridge, MA: Belknap Press.

[FOOTNOTEClodfelter199247-1] Clodfelter 1992, p. 47.

[FOOTNOTEWilson2016461-2] Wilson 2016, p. 461.

[3] 1672 Disaster Year 24 April 2016 iš Wayback Machine projekto., Rijksmuseum