Jungtinės Nyderlandų provincijos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Jungtinės Nyderlandų provincijos arba Jungtinės provincijos (oficialiai – Septynių jungtinių Nyderlandų respublika), istoriografijoje dažniausiai vadinamos Nyderlandų respublika, buvo federacinė respublika, gyvavusi nuo 1588 m. () iki 1795 m. (). Tai buvo Nyderlandų pirmtakė ir pirmoji visiškai nepriklausoma Nyderlandų nacionalinė valstybė.

Jungtinės Nyderlandų provincijos ol. Republiek der Zeven Verenigde Nederlanden
← 1588 – 1795 →
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}} Jungtinės Nyderlandų provincijos 1789 m.
Sostinė	Neturėjo, Haga (de facto)
Kalbos	Olandų
Religija	Katalikybė, Liuteronybė, Judaizmas
Valdymo forma	Federacinė respublika
Era	Naujieji laikai
Gyventojai
- 1795	1 880 500
Valiuta	Nyderlandų guldenas, Rijksdalderis
Šiuo metu priklauso:	Nyderlandams Belgijai

Respublika buvo įkurta po to, kai kelios Ispanijos Nyderlandų provincijos sukilo prieš Ispanijos valdžią. Šios provincijos 1579 m. sudarė bendrą sąjungą prieš Ispaniją (), o 1581 m. paskelbė savo nepriklausomybę. Ją sudarė Groningenas, Fryzija, Overeiselis, Geldersas, Utrechtas, Šiaurės Olandija, Pietų Olandija ir Zelandija.

Nors valstybė buvo nedidelė ir joje gyveno tik apie 1,5 mln. gyventojų, ji kontroliavo pasaulinį jūrų prekybos kelių tinklą. Per savo prekybos bendroves, Olandų Rytų Indijos bendrovę ir , ji sukūrė Nyderlandų kolonijinę imperiją. Iš šios prekybos gaunamos pajamos leido Jungtinėms Nyderlandų provincijoms kariniu požiūriu konkuruoti su daug didesnėmis šalimis. Ji sukaupė didžiulį 2000 laivų laivyną, kuris iš pradžių buvo didesnis už Anglijos ir Prancūzijos laivynus kartu sudėjus. Didžiausi konfliktai vyko su Ispanija, (1602–1663 m.), keturiuose (1652–1654 m., 1665–1667 m., 1672–1674 m. ir 1780–1784 m.), Prancūzijos-Olandijos kare (1672–1678 m.) ir (1688–1697 m.) prieš Prancūzijos Karalystę.

Šaltiniai

1. , Jan Lahmeyer.