Postilė

Postilė (lot. postilla < post illa (verba) 'po tų žodžių') – Biblijos, ypač evangelijų, ištraukų aiškinimo rinkinys arba knyga, sudaryti iš sekmadieniais ir per šventes bažnyčiose skaitomų Šventraščio interpretacijų.

Freiburgo kunigo Riudigerio Šopfo (Rüdiger Schopf) rankraštinė iliustruota postilė (1401)

Nuo XIII a. pamokslų rinkiniai imti vadinti postilėmis, mat paprastai jie būdavo pradedami lotyniškais žodžiais Post illa verba, o Biblijos aiškinimai buvo pavadinti lot. postillatio, postillare. Pradžioje postilės rašytos lotyniškai, vėliau – ir kitomis kalbomis. Nuo spaudos išradimo iki 1520 m. buvo išleista maždaug 100 postilių. Jos tapo itin populiarios prasidėjus protestantizmui. Pirmosios protestantų postilės – tai M. Liuterio „Kirchen Postille“ (1527) ir „Postyllę polską domowa“ (išspausdinta 1556 m. Karaliaučiuje). Garsėjo šios katalikiškos postilės: Mikalojaus iš Lyros (mirė 1340 m.) „Postilla perpetua“, J. Vujeko „Postila Catholiczna“ (1575) ir „Handpostille“ (paruošta 1687 m., išspausdinta 1690 m. Maince), netrukus pasirodė šios postilės vertimų į kitas kalbas.

Lietuvos postilės

Titulinis „Postilės“ („Postilla catholicka, tái est Ižguldimas ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissús metús“) puslapis (1599)

Pirmosios Lietuvos postilės priklauso protestantams: Venclovas Jonas Agripa į lenkų kalbą iš lotynų kalbos išvertė „Postilę“ (1588). 1573–1574 m. Mažojoje Lietuvoje pagal įvairių vertėjų tekstus J. Bylaukis parengė pirmąją (rankraštinę) vadinamąją Volfenbiutelio postilę lietuvių kalba, ji vadinosi „Išguldymas evangelijų per visus metus“ (nuorašas ranka 1896 m. rastas Vokietijoje, Volfenbiutelio bibliotekoje, 1995 m. ši postilė buvo transkribuota ir išspausdinta Vilniuje, o 2008 m. – Vysbadene). 1591 m. išspausdinta antroji J. Bretkūno „Postila tatai esti Trumpas ir prastas išguldymas evangelijų“ dalis, 1594 m. pasirodė „Postilė“. Lietuvių katalikų postilės raidai labai svarbi P. Skargos įtaka.

Diskutuojant religiniais klausimais Lietuvoje labai išpopuliarėjo postilės, supažindinančios su skirtingais krikščionybės aiškinimais. M. Daukša iš lenkų kalbos į lietuvių išvertė J. Vujeko mažąją postilę „Postilla catholicka“ (1599), J. Morkūnas išleido nežinomo vertėjo „Postila lietuviška“ (1600). Visomis šiomis postilėmis siekta stiprinti krikščionybės pamatus, suprantamai aiškinti dogmatikos skirtumus, diegti krikščioniškąją dorovę.

Baroko laikotarpiu postilės stilius pasiekė meistriškumą, pastebima pamaldumo formų įvairovė. Vėlesnių laikų pamokslų rinkiniai nevadinami postilėmis, tačiau jų pobūdis toks pats: pavyzdžiui, K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (2 d. 1629–1644), S. Minvydo ir „Suma, arba trumpas išguldymas evangelijų šventų“ (1653), „Pamokslai“ (3 d. 1855–1859) ir kiti pamokslų rinkiniai.

XVI–XVII a. postilės, ypač J. Bretkūno, M. Daukšos, M. Sirvydo, padarė įtaką bendrinės lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros stiliaus susidarymui ir raidai.

Išnašos

1. T. Paulauskytė, red. (2018-12-20, red. 2023-09-20). „Postilė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-11-16. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()