Venclovas Agripa

Venclovas Agripa
Herbas "Agryppa"
Gimė	1525 m.
Mirė	1597 m. (~72 metai)
Tėvai	Venclovas Mikalojaitis (Mykolas Lietuvis)
Veikla	vienas iš grožinės literatūros Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje pradininkų
Alma mater	1552 m. Leipcigo, Krokuvos, Vitenbergo universitetai

Venclovas Agripa (g. apie 1525 m. – m. 1597 m.) – vienas iš grožinės literatūros Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje pradininkų. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sekretoriaus Venclovo Mikalojaičio (Mykolo Lietuvio) sūnus.

Biografija

1545–1552 m. studijavo Leipcigo, Krokuvos, Vitenbergo universitetuose. Nuo 1563 m. LDK sekretorius, nuo 1566 m. Livonijos lauko raštininkas, nuo 1575 m. LDK raštininkas, nuo 1586 m. Minsko, nuo 1590 m. Smolensko pilininkas.

Kūryba

Parašė 1553 m. Vitenberge išleistą Oratio funebris de illustrissimi principis et domini, domini Iohannis Radzivili Oliciae et Nesvisii ducis, vita et morte („Gedulinga kalba apie šviesiausiojo didiko ir pono Jono Radvilos, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio, gyvenimą ir mirtį“), į lenkų k. išvertė 1588 Vilniuje pasirodžiusį J. Brenco pamokslų rinkinį Ewanielia od Jana swiętego Apostoła y Ewanielisty napisana („Šventojo Jono, Apaštalo ir Evangelininko, parašytoji Evangelija“). Spėjama Agripą esant kai kurių XVI a. II pusėje Vilniuje išėjusių anoniminių kūrinių autoriumi.

Reikšmingiausias Venclovo Agripos veikalas – Gedulinga kalba, kurioje vaizduojamas idealus žmogus – Radvila, iškeliamas jo dievobaimingumas ir patriotizmas, išsilavinimas ir dorybingumas, pabrėžiama mokslų ir menų svarba žmogui ugdyti, aukštinama LDK galybė ir istorija, papasakota savita lietuvių kilmės iš romėnų legenda. Gedulinga kalba laikytina pirmuoju išspausdintu lietuvio parašytu grožinės literatūros kūriniu. Joje pastebimos sąsajos su Mikalojaus Daukšos „Postilės“ (1599 m.) mintimis: „Juk jis gimė garsiausioje lietuvių tautoje, apie kurią kai kurie žmonės šiuose kraštuose, netoli nuo savo gimtųjų lizdų nukeliavę, turi kitokią nuomonę, tačiau aš galiu tvirtinti, kad ši tauta ir klimato švelnumu, ir žemės derlingumu, ir būtinų gėrybių gausumu, ir žmonių papročiais, talentais, dorybėmis nenusileidžia jokiai Europos tautai” (vertė R. Dambrauskaitė).

Nuorodos

• Sigitas Narbutas. Agripa, Venclovas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. –

Literatūra

• Edmundas Antanas Rimša. Venclovas Agripa ir jo giminė. (1. Kilmė ir pirmtakai), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 1 (94), p. 63–75.
• Edmundas Antanas Rimša. Venclovas Agripa ir jo giminė. (2. Agripų giminė), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 2(95), p. 72–83.

Politinis postas
Prieš tai: Mykolas Haraburda	Minsko kaštelionas 1586-1590	Po to: Martynas Stravinskis
Prieš tai: Eustachijus Serafimas Tiškevičius	Smolensko kaštelionas 1590–1597	Po to: Vaclovas Šemeta
Prieš tai: Janas Firlejus	ATR seimo maršalka 1574	Po to: