Portugalijos transportas

Portugalija turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Šalyje yra 68732 km ilgio sausumos kelių, iš kurių beveik 3000 km yra autostrados. Portugalija turi keturis tarptautinius oro uostus šalia Lisabonos, Porto, Faro ir Bežos. Didžiausi jūrų uostai yra Aveiras, Figeira da Fosas, Lisabona, Setubalis, Sinišas ir Faras.

traukinys.

.

Sausumos keliai

Už šalies sausumos kelius atsakinga kompanija Brisa – Auto-estradas de Portugal. Pagrindinis šalies kelias yra A1 (Autoestrada do Norte), statytas 1960–1991 m. 303 km ilgio kelias jungia šalies sostinę Lisaboną ir Porto miestą.

1972 m. nuspręsta, kad Brisa iki 1981 m. pabaigos turi pastatyti 390 km kelių. Prioritetas skirtas A1 autostradai, 300 km ilgio keliui tarp sostinės Lisabonos ir Porto, antro pagal dydį Protugalijos miesto. Šis kelias tapo svarbia transporto arterija, kuri palaikė šiaurinės šalies dalies industrializaciją ir yra labiausiai apkrautas kelias Brisos kelių tinkle. Pradėta statyti ir A2 autostrada, turėjusi sujungti Lisaboną su kurortais pietuose.

Praėjus dvejiems metams nuo Brisos įkūrimo dešiniosios pakraipos diktatūra buvo nuversta kairiųjų revoliucijos. Naujasis režimas įtraukė Brisą į nacionalizacijos programą, iš pradžių perėmė 40 proc., o vėliau - 90 proc. bendrovės akcijų. Keliai toliau buvo statomi - kai buvo baigti pirmieji A1 ir A2 autostradų etapai vyriausybės koncesija buvo pratęsta ir tolimesniems etapams. Be to, koncesijos suteiktos ir autostradų tinklo plėtimui: A3 autostrada turėjo sujungti šiaurės-pietų kelią su Ispanijos siena, A4 turėjo eiti į rytus nuo Porto iki Amarantės, o A5 eiti nuo Lisabonos iki pakrantės už 40 km į vakarus. Per pirmuosius demokratinės vyriausybės metus autostradų tinklas neviršijo 300 km. XX a. dešimtajeme dešimtmetyje transporto plėtra tapo prioritetu, kurį skatino didėjantis automobilių skaičius ir vartojimas.

1985 m. baujoji centro-dešiniųjų socialdemokratų vyriausybė, vadovaujama premjero Aníbal Cavaco Silva, ėmė mažinti valstybinę ekonomikos kontrolę. Po ilgus metus trukusios lėtos plėtros vyriausybė ėmėsi intensyviai investuoti į transporto infrastruktūros modernizavimą. Nors dalis lėšų buvo skirta geležinkeliams ir metro, tačiau didžioji dalis atiteko autostradoms. Investicijos buvo skubiai reikalingos, nes Portugalijos transporto sektorius augo greičiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Vyriausybės investicijos leido išpėti autostradų tinklą nuo 300 km 1990 m. iki 600 km 1995 m.

Geležinkeliai

Geležinkelių sistemą prižiūri nacionalinė kompanija Comboios de Portugal. 2018 m. visoje šalyje ji pervežė 126 milijonus keleivių. Iš viso Portugalijos geležinkelių sistemą sudaro 2786 km vėžių. Pagrindinius šalies kelius aptarnauja greitieji traukiniai Alfa Pendular, galintys pasiekti 220 km/val greitį.

Du šalies miestai turi metro sistemas – Lisabona ir Porto. Sostinėje metro atidarytas 1959 m. pabaigoje, šiuo metu turi 4 linijas. 2002 m. metro buvo atidarytas Porto mieste. Sistemą sudaro 6 linijos. Lisabonoje ir Porte taip pat veikia tramvajų sistemos.

1891 m. Porto mieste buvo įrengtas funikulierius. Netrukus po atidarymo jis buvo uždarytas, o nuo 2004 m. veikia nauja sistema.

Oro transportas

Portugalijoje veikia 4 tarptautiniai oro uostai – Lisabonoje, Porto, Faro ir Beža miestuose.

Šalies yra didžiausias šalyje. 2018 m. jis aptarnavo 29 milijonus keleivių ir buvo 18 pagal dydį visoje Europoje.

2019 m. sausį šalies vyriausybė pranešė, kad Lisabonos Montižu priemestyje planuoja įrengti antrą Lisabonos oro uostą. Planuojama, kad jis pradėtų veikti 2022 m.

Nacionalinės Portugalijos avialinijos yra 1946 m. įkurtos .

Šaltiniai

1. A CP em números (2018)
2. Lisbon Airport (LIS/LPPT)
3. Vinci to fund Lisbon airport projects as Portuguese tourism booms