Pociejai

Pociejai
Herbas "Waga"
Pradininkas
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XV-XVIII a.
Šalys	LDK

Pociejai – XV–XVIII a. LDK didikų giminė.

Giminė

Kilę iš Palenkės (P. r. Baltarusija). XVI–XVIII a. turėjo dvarų Baltarusijoje ir Lietuvije. Stačiatikiai. Giminės pradininkas – . Sūnus (XV a. 2 pusė) už karo tarnybą iš Ldk Kazimiero Jogailaičio gavo kelis kaimus Kameneco (bltr. Kamianec) valsčiuje (į š. nuo Lietuvos Brastos). Pociejų vardas kilęs iš Tiškos vaikaičio Levo tėvavardžio Patejevičius, arba Pociejus (m. 1550 m. balandžio 1 d. Jis nuo 1538 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarionis, nuo 1543 m. – raštininkas. Jo sūnus

• Adomas Ipatijus Pociejus buvo LDK stačiatikių, vėliau Unitų bažnyčios veikėjas. Jo sūnus:
  
• (m. iki 1647 m.) nuo 1643 m. buvo Lietuvos Brastos žemės raštininkas. Šio sūnus:
  
• Leonardas Gabrielius Pociejus (g. 1632 m. lapkričio 6 d., m. 1695 m. vasario 1 d.) iki 1662 m. tarnavo LDK kariuomenėje. Ėjo svarbias pareigas vedęs Reginą Oginskaitę iš Oginskių giminės. Nuo 1662 m. buvo Lietuvos Brastos žemės raštininkas, nuo 1676 m. žemės teisėjas, nuo 1686 m. Vitebsko vaivada. Rogačiovo, Suražo, Žiežmarių seniūnas, pasiuntinys į LDK seimus, Lietuvos vyr. tribunolo deputatas. XVII a. 8 d-metyje Ukrainoje dalyvavo kovose su turkais. Buvo opozicijoje ATR valdovui Jonui Sobieskiui. Leonardo Gabrieliaus sūnus:
  
• Liudvikas Konstantinas Pociejus buvo LDK valst. ir kar. veikėjas. Jo brolis:
  
• Kazimieras Aleksandras Pociejus (g. 1666 m. gegužės 14 d., m. 1728 m. birželio 10 d.) nuo 1692 m. buvo Trakų vėliavininkas, nuo 1703 m. – Trakų kaštelionas, nuo 1705 m. Vitebsko vaivada. Rogačiovo, Suražo, Žiežmarių seniūnas. Rusijos šalininkų Oginskių pusėje dalyvavo LDK kariuomenės konfederatų kovose su didikais Sapiegomis. 1700 m. pab. dalyvavo Valkininkų mūšyje. 1701 m. 01 mėn. jo vadovaujami bajorai sumušė Sapiegų bajorų raitelių ir kaimiečių būrius. Pritarė ATR valdovo Augusto II (1697–1704, 1709–1733) absoliutizmui. Dalyvavo Sandomiero konfederacijoje (1704), rėmė Rusijos kovą su Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomene. Kazimiero Aleksandro sūnus:
  
• Antanas Pociejus (m. 1749 m. vasario 16 d.) nuo 1715 m. buvo LDK kariuomenės d. stovyklininkas. 1729–1748 m. – d. sargybininkas. Radomyslio, Suražo, Valkaviskio, Žiežmarių seniūnas. XVIII a. 4 d-metyje dalyvavo didikų ginčuose dėl kunigaikštienės Liudvikos Karolinos Radvilaitės palikimo. 1733 m. ATR Elekciniame seime rėmė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į valdovus, su 8000 karių kovėsi su naujojo valdovo Augusto III šalininkais ir šio rėmėja Rusija. Kitas sūnus:
  
• Aleksandras Pociejus (m. 1770 m.) nuo 1724 m. buvo LDK valdovo rūmų pataurininkis, nuo 1739 m. Vitebsko, nuo 1740 m. Trakų kaštelionas, nuo 1742 m. Trakų vaivada. Kauno, Rogačiovo, Valkininkų seniūnas. Buvo Lietuvos vyr tribunolo deputatas ir maršalka. Aleksandro sūnus:
  
• Leonardas Pociejus (g. 1730 m., m. 1774 m. balandžio 14 d.) nuo 1752 m. buvo LDK d. stovyklininkas, nuo 1771 m. d. sargybininkas. Rogačiovo ir Valkininkų seniūnas. Dalyvavo ATR seimuose. Po ATR padalijimo (1772) siekdamas išsaugoti savo valdas Polocko vaivadijoje, 1773 m. prisiekė Rusijos imp. Jekaterinai II. Šio sūnus:
  
• (g. 1774 m., m. 1846 m. birželio 13 d.) nuo 1794 m. buvo LDK d. stovyklininkas, per 1794 m. sukilimą – LDK sukilėlių Vado J. Jasinskio adjutantas; dalyvavo kovose. Per 1812 m. prancūzmetį buvo LDK Karo komiteto, vėliau, iki 1827 m. – Patriotų draugijos narys. Aleksandro Mykolo sūnus:
  
• (g. 1798 m., m. 1852 m. Paryžiuje) dalyvavo 1830–1831 m. sukilime. Rusijai jį numalšinus emigravo.

Vikiteka: Pociejai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

1. Pociejai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 448 psl.