Šis straipsnis apie Saulės sistemos nykštukinę planetą Apie pomirtinio pasaulio dievą romėnų mitologijoje skaitykite str

Šis straipsnis apie Saulės sistemos nykštukinę planetą. Apie pomirtinio pasaulio dievą romėnų mitologijoje skaitykite straipsnyje Plutonas (mitologija).

Plutonas

Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas nuo Saulės	5906 376 272 km
Vid. atstumas nuo Saulės	39,481 686 77 av
Perihelis	4436 824 613 km
Afelis	7375 927 931 km
Ekscentricitetas	0,248 807 66
Apskriejimo periodas	90 613,3055 d. 248,09 m.
Sinodinis periodas	366,73 d.
Greitis orbitoje, km/s	maž.	vid.	didž.
Greitis orbitoje, km/s	3,676	4,666	6,112
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo	2370 ± 20 km
Paviršiaus plotas	1,795×10⁷ kv.km
Tūris	7,15×10⁹ kub.km
Masė	(1,305±0,007)×10²² kg
Vidutinis tankis	2,03±0,06 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	0,58 m/s²
Antrasis kosminis greitis	1,2 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas	-6 d. 9 val. 17 min. 36 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis	47,18 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą	122,54 °
Paviršiaus temperatūra, K	maž.	vid.	didž.
Paviršiaus temperatūra, K	33	44	55
Palydovų skaičius	5
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa	0,0000003 (0,3 Pa, max)
Atmosferos tankis
Azotas
Metanas

Plutonas (oficialus pavadinimas 134340 Plutonas, simboliai: arba ) – didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta. Nuo atradimo 1930 m. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas planeta. Aplink Saulę skrieja ištįsusia elipsine orbita vidutiniu 4,74 km/s greičiu. Perihelyje būna arčiau Saulės negu Neptūnas; Plutonas buvo perihelyje 1989 m. Arčiau Saulės nei Neptūnas buvo 1979–1999 m.

Plutoną galima pamatyti tik pro didelį teleskopą, kadangi didžiausias regimasis jo spindesys lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į ekliptiką labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš Žemės jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra – apie 32 °K. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Būdamas perihelyje, turi metano atmosferą, slėgis prie paviršiaus lygus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienos.

XX amžiuje išorinėje Saulės sistemoje buvo aptikta daugiau panašių į Plutoną objektų. Tokia yra 2005 m. atrasta Eridė, kuri yra 27 % masyvesnė už Plutoną. Tačiau 2015 m. buvo nustatyta kad Plutonas yra didesnis už Eridę. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) pateikė Saulės sistemos planetos apibrėžimą. Juo remiantis, Plutonas nėra planeta ir kartu su Eride ir Cerera patenka į naują nykštukinių planetų kategoriją.

Atradimas

1840 m., naudodamas Niutono mechanikos dėsnį, nustatė tada dar neatrastų planetų pozicijas. Išanalizavęs Neptūną, jis pastebėjo, kad jo orbitą veikia dar kažkas. Tokios pastabos XIX a. paskatino astronomus spėlioti, kad Neptūno orbitą trikdo ne tik Uranas, bet ir kita planeta. 1894 m. pradėtas plataus masto projektas, kurio metu ieškota galima devintoji planeta, kuri tuomet vadinosi „Planeta X“. Iki 1909 m. Lowell ir William H. Pickering pasiūlė keletą tokios planetos galimų dangaus koordinačių. Lovelis ir jo observatorija vykdė savo paieškas iki pat savo mirties 1916 metais, tačiau nesėkmingai.

„Planetos X“ paieška nebuvo atnaujinta iki 1929 m., kai Lovelio observatorijos direktorius Vesto Melvin Slipher pateikė Planetos X buvimo vietą Klaidui Tombo, kuris ką tik atvyko į Lovelio observatoriją.

(Clyde Tombaugh) užduotis buvo sistemingai fotografuoti nakties dangų kas dvi savaites po dvi nuotraukas, tada išnagrinėti kiekvieną porą ir nustatyti, ar objektai pakeitė vietas. 1930 m. vasario 18 d., po beveik metų paieškos, K. Tombas pastebėjo pajudėjusį objektą nuotraukose, kurios buvo darytos sausio 23 d. ir tų pačių metų sausio 29 dieną. Mažesnės kokybės nuotrauka, daryta sausio 21 d., leido patvirtinti judėjimą. Paskelbus naujieną, gauta patvirtinančių atradimą papildomų nuotraukų. Taigi 1930 m. vasario 18 d. Klaidas Tombo atrado Plutoną Lovelio observatorijoje, Arizonoje. 1930 m. gegužės 1 d. planeta pavadinta romėnų mitologijos požemio dievo vardu.

Struktūra

„Hubble“ teleskopo duomenimis, Plutono tankis turėtų būti tarp 1,8 ir 2,1 g/cm³, o tai rodo, kad jo vidaus sudėtį sudaro maždaug 50–70 proc. uolienos ir 30–50 proc. ledo masės. Mokslininkai mano, kad Plutonas turi uolienos šerdį, apgaubtą ledo apsiaustu. Ledo masės skersmuo turėtų būti apie 1700 km, 70% Plutono skersmens.

Palydovai

Pagrindinis straipsnis – Plutono palydovai.

Žinomi penki Plutono palydovai: Charonas yra didžiausias, atrastas 1978 m., dar du – Hidra (S/2005 P1), Niktė (S/2005 P2) buvo atrasti 2005 m. gegužės 15 d., buvo atrastas 2011 m., o 2012 m. atrastas , arba P5. Plutono palydovai nepaprastai arti vienas kito, palyginti su kitų planetų palydovais.

Įdomus faktas apie Charoną tas, kad jis apsisuka aplink savo ašį per tą patį laiką, kaip ir Plutonas, ir per tą patį laiką jį apskrieja, dėl to jie visada atsisukę ta pačia puse vienas į kitą (panašiai, kaip į Žemę visada atsukta ta pati Mėnulio pusė, skirtumas tas, kad į Mėnulį ne visada atsukta ta pati Žemės pusė). Dėl tų pačių priežasčių Plutonas nejuda Charono danguje, žiūrint iš fiksuoto Charono paviršiaus taško, kuriame jis išvis yra matomas, o Charonas nejuda Plutono danguje (panašiai, kaip geostacionarieji palydovai nejuda Žemės danguje).

Niktę ir Hidrą 2005 m. atrado su „Hubble“ teleskopu dirbę astronomai. Pavadinimus Niktė ir Hidra gavo 2006 m. birželio 21 d. Šių palydovų individualių savybių paieškos vis dar tęsiasi. Pastebėta, kad Hidra kelius kartu šviesesnė už Niktę, tai gali reikšti, kad Hidra yra didesnė už Niktę. skrieja tarp Niktės ir Hidros. Šių mažų Plutono palydovų atradimas gali reikšti, kad Plutonas turi kintamąją žiedų sistemą (angl. variable ring system). Mažas kito kūno poveikis gali sukurti šiukšles, kurios gali formuoti planetos žiedus. Kol kas „Hubble“ teleskopo duomenys rodo, kad žiedų sistemos nėra. Jeigu tokia sistema egzistuoja, ji yra arba silpna, kaip Jupiterio žiedai, arba yra sandari mažiau kaip 1000 km pločio.

Plutonas su palydovais, stebint pro Hablo kosminį teleskopą

Pavadinimas	Skersmuo
Charonas	1208 km
Niktė	~35 km
Hidra	~45 km
Cerberis	13 – 34 km
Stiksas	10 – 25 km

Tyrimai

2006 m. sausio 19 d. iš Kanaveralo kyšulio NASA paleido New Horizons kosminį zondą. Pasiekus Plutoną 2015 m. buvo tiriamas jo paviršius, atmosfera, magnetinis laukas ir kitos planetos savybės. taip pat ištyrė Charoną ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus.

2007 m. vasario 28 d. New Horizons praskriejo pro Jupiterio orbitą. Praskriejant pro jį buvo atlikti planetos ir jos palydovų tyrimai bei pasinaudota Jupiterio gravitacija greičio padidinimui. Saturno orbitą zondas peržengė 2008 m. birželio 8 d., Urano – 2011 m. kovo 18 d., Neptūno 2014 m. rugpjūčio 25 d.

2015 m. liepos 13 d., dieną prieš arčiausią praskriejimą, „New Horizons“ instrumentais išmatuotas naujas Plutono skersmuo – jis siekia 2370 (± 20 km). Liepos 14 d. „New Horizons“ tapo pirmuoju žmogaus sukurtu aparatu priartėjusiu prie šio kosminio objekto. Arčiausio praskriejimo momentu erdvėlaivis buvo 12 500 km nuo planetos paviršiaus. Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono, tiek jo mėnulių. Paskutiniai duomenys iš visų surinktų 6,25 GB duomenų Žemę pasiekė 2016 m. spalio 25 d.

Nuorodos

Sciencedaily.com – apie naujų palydovų atradimą (angl.)

Šaltiniai

JPL/NASA (2015-04-22). „What is a Dwarf Planet?“. Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
John Lewis, red. (2004). Physics and chemistry of the solar system (2 leid.). Elsevier. p. 64.
JPL/NASA (2015-04-22). „What is a Dwarf Planet?“. Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
NASA’s Three-Billion-Mile Journey to Pluto Reaches Historic Encounter
Pluto Is Larger Than Thought, Has Ice Cap, NASA Probe Reveals
Chang, Kenneth (2016 m. spalio 28 d). „No More Data From Pluto“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2016 m. spalio 28 d.
„Pluto Exploration Complete: New Horizons Returns Last Bits of 2015 Flyby Data to Earth“. Johns Hopkins Applied Research Laboratory. October 27, 2016. Nuoroda tikrinta 2016 m. spalio 28 d.
Brown, Dwayne; Buckley, Michael; Stothoff, Maria (2015 m. sausio 15 d). „Release 15-011 – NASA's New Horizons Spacecraft Begins First Stages of Pluto Encounter“. NASA. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 15 d.
„New Horizons“. pluto.jhuapl.edu. Nuoroda tikrinta 2016 m. gegužės 15 d.

Vikiteka: Plutonas (nykštukinė planeta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] JPL/NASA (2015-04-22). „What is a Dwarf Planet?“. Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2022-01-19.

[2] John Lewis, red. (2004). Physics and chemistry of the solar system (2 leid.). Elsevier. p. 64.

[3] JPL/NASA (2015-04-22). „What is a Dwarf Planet?“. Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2022-01-19.

[4] NASA’s Three-Billion-Mile Journey to Pluto Reaches Historic Encounter

[5] Pluto Is Larger Than Thought, Has Ice Cap, NASA Probe Reveals

[NYT-20161028-6] Chang, Kenneth (2016 m. spalio 28 d). „No More Data From Pluto“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2016 m. spalio 28 d.

[7] „Pluto Exploration Complete: New Horizons Returns Last Bits of 2015 Flyby Data to Earth“. Johns Hopkins Applied Research Laboratory. October 27, 2016. Nuoroda tikrinta 2016 m. spalio 28 d.

[NASA-20150115(b)-8] Brown, Dwayne; Buckley, Michael; Stothoff, Maria (2015 m. sausio 15 d). „Release 15-011 – NASA's New Horizons Spacecraft Begins First Stages of Pluto Encounter“. NASA. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 15 d.

[9] „New Horizons“. pluto.jhuapl.edu. Nuoroda tikrinta 2016 m. gegužės 15 d.