Plikių Šv. Šeimos-Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.

55°47′21″š. pl. 21°16′44″r. ilg. / 55.7891°š. pl. 21.2788°r. ilg. / 55.7891; 21.2788

Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia
Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Gargždų
Savivaldybė	Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė	Plikiai
Adresas	Gluosnio g. 10
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1932 m.

Plikių šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia – katalikų bažnyčia Klaipėdos rajone, Plikių miestelyje, 12 km į pietus nuo Kretingos. Savo forma primena gyvenamąjį namą. Vietinės reikšmės architektūros paminklas.

Istorija

Tarpukaris

1923 m. Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Plikiuose nebuvo katalikų bažnyčios, nes vietinių katalikų, gyvenančių miestelyje, buvo mažai: Frose, Kantautų ir Narvilų šeimos. Tai buvo smulkūs mažažemiai ūkininkai. Tuo metu gyvenvietėje veikė tik mūrinė Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Vėliau įsigalėjus stambiems ūkiams, dvarininkai ėmė samdytis darbininkų iš aplinkinių vietovių. Vis daugiau atvykstant katalikų į Plikius ir ten vis labiau įsikuriant, atsirado poreikis katalikams turėti savo maldos namus. Sekmadieniais buvo kviečiamas iš Klaipėdos klebonas arba jo įgalioti kunigai laikyti šv. Mišias. Pradžioje pamaldos buvo laikomos Jenkio karčemos salėje.

Klaipėdos klebonas kan. Adalbertas Danelaudzki, pasinaudodamas valstybės teikiama parama, 1932 metais pastatė šv. Šeimos bažnyčią, kurią pats pašventino rugpjūčio mėnesio paskutinį sekmadienį. Pradžioje buvo tik vienas pagrindinis altorius, virš kurio buvo šv. Šeimą vaizduojantis vitražas, pargabentas iš Kelno (Vokietija). Dar kiek vėliau buvo įsigytos švč. Jėzaus Širdies ir švč. M. Marijos statulos. Iki II pasaulinio karo Plikiuose reziduojančio kunigo nebuvo, tad kunigai atvykdavo iš Klaipėdos. Kiekvienais metais iškilmingai vykdavo pirmos šv. Komunijos šventės. Susirinkdavo nuo 20 iki 30 vaikų. Gavėnioje vykdavo rekolekcijos, kurias dažniausiai vesdavo broliai pranciškonai iš Kretingos.

1939 metais vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, lietuviškai pamaldos buvo leidžiamos aukoti tik iki 1940 metų liepos mėnesio. Vėliau lietuvių kalba pamaldos buvo uždraustos. Tuo metu parapijoje labai ženkliai sumažėjo katalikų skaičius, kurie pasitraukė daugiau į Didžiosios Lietuvos pusę. Parapija sunyko, nes nebuvo laikomos šv. Mišios.

Sovietiniai metai

Pasibaigus II pasauliniam karui, į Plikius vėl plūstelėjo banga naujakurių. Tokiu būdu, atsirado nemaža dalis katalikų, kuriems vėl retkarčiais, didesnių religinių švenčių dienomis, buvo pradėtos aukoti šv. Mišios. Jas tuo metu aukodavo iš Klaipėdos atvykę kunigai: klebonas Vaclovas Rašim–Gerasimovič ir vikaras Tadas Poška.

1948 metais sausio 3 dieną Telšių vyskupijos valdytojas kan. J. Juodaitis paskyrė kun. Petrą Bernotą pirmuoju Plikių parapijos administratoriumi ir Klaipėdos vikaru. Kunigui gyventi buvo paskirtas nedidelis namelis netoli bažnyčios, važiuojant link Kretingalės. Suteiktas žemės plotas daržui, kurio plotas buvo apie 1 ha. Naujojo administratoriaus rūpesčiu buvo sutelktas bažnyčios choras, padaryti du šoniniai altoriai, panaudojant jau esančias švč. Jėzaus Širdies ir švč. M. Marijos statulas, pašventintos katalikams priklausančios kapinės. Padidėjo tikinčiųjų skaičius bažnyčioje per pamaldas. Labai daug tikinčiųjų susirinko 1948 metais per šv. Velykų šventės. Buvo išdalyta virš 800 šv. Komunijų. Kunigas turėjo laikyti antras šv. Mišias, kadangi pritrūko konsekruotų komunikantų, norintiems priimti. Tai buvo dvasinio pakilimo metai. Sekmadieniais bažnytėlė buvo pilna tikinčiųjų, kurie nesutilpę būriuodavosi šventoriuje.

Šoninis fasadas

Bažnyčios priekis

Sovietinei valdžiai reikalaujant, klebonas turėjo sudaryti bažnyčios komitetą. Klebonui talkino bažnyčios komiteto pirmininkas Juozapas Salys, kuris rūpinosi bažnyčios reikalais: cinkuota skarda buvo apdengtas bažnyčios stogas, išlaikomi bažnyčios tarnai ir pati bažnyčia. 1949 metais Telšių vyskupijos kurija Plikių klebonu paskyrė kun. Romualdą Mizerį. Jam klebonaujant vietos valdžia atėmė klebonijos namelį, o klebonas turėjo ieškoti gyvenamosios vietos pas parapijiečius. Kun. Romualdas Mizeris Plikiuose klebonavo beveik 10 metų ir apie 1959 metais išsikėlė į Gargždus. Tais pačiais metais gegužės 30 dieną vyskupas Petras Maželis paskyrė į Plikius kun. Vladislovą Radveikį, kuris Plikiuose klebonavo apie 5 metus. Jo mama numezgė ir padovanojo bažnyčiai 2 baltas procesijų vėliavas. Klebonas iš Klaipėdos pargabeno Velykų kapo dekoracijas. 1964 metais kun. V. Radveikis išvyko klebonauti į Lomius.

1964 metais į Plikius klebonu paskirtas kun. Juozapas Pranciškus Gedgaudas, kuris sutvarkė šventoriaus tvorą, žvyru išgrindė takus į bažnyčią, sutvarkė bažnyčios elektros instaliaciją, išdažė abi zakristijas ir sudėjo grindis. Plikiuose jis buvo tik 3 metus. 1967 metais išsikėlė klebonauti į Pajūrį. Naujuoju Plikių klebonu paskirtas kun. Antanas Bunkus, kuris klebonavo daugiau nei 4 metus. Jo rūpesčiu buvo sudėtos medinės grindys visoje bažnyčioje, vienoje iš zakristijų buvo pastatytas šildomas pečius. 1971 metais jis išvyko klebonauti į Judrėnus.

1971 metais iš Endriejavo parapijos į Plikius paskirtas kun. Jonas Vičiulis. Jis klebonavo Plikiuose ilgiausiai iš visų čia buvusių klebonų.

1972 metais, padedant Pikelių parapijos klebonui kun. Adomui Mileriui, buvo išdažyta bažnyčios išorė ir vidus. Kun. J. Vičiulio klebonavimo laiku bažnyčioje sekmadieniais lankydavosi apie 100 tikinčiųjų. Per metus buvo išdalinama apie 4000 šv. Komunijų. Pagrindiniai atlaidai buvo šv. Šeimos, švč. M. Marijos Magdalenos ir bažnyčios pašventinimo metinės, švenčiamos paskutinį rugpjūčio mėn. sekmadienį. Tačiau neturint nuolatinio gyvenamo namo – klebonijos, buvo sunku vykdyti klebono tarnystę. Todėl 1974 metais rudenį Telšių vyskupijos kurijos generalvikaro prel. Dr. Bronislovo Barausko rūpesčiu, Plikiuose iš Onos Petreikytės buvo nupirktas nedidelis medinis namelis su ūkiniu pastatu 12 arų žemės plote. Taip tas namelis tapo klebonija. Klebonui Jonui Vičiuliui mirus, Plikių parapija kurį laiką buvo aptarnaujama Klaipėdos kunigų.

Po 1990 metų

1990 metų rugpjūčio 8 dieną į Plikius buvo paskirtas naujai pašventintas kun. Jonas Petras Baltrušaitis, tačiau jis po kiek laiko sunkiai susirgo ir 1996 metais paskirtas altarista Palangos parapijoje, o Plikių šv. Šeimos parapiją aptarnavo Klaipėdos švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigai.

Kun. Jonas Petras Baltrušaitis 1997 metais mirė. 1999 metais į Plikius atvyko naujas klebonas kun. Gediminas Jazbutis, kuris prieš tai buvo vikaru Skuodo švč. Trejybės bažnyčioje. Jam tuo pačiu metu buvo pavesta aptarnauti Jokūbavo parapiją. Jis klebonavo Plikiuose iki 2001 metų vasaros. Po to Plikius vėl aptarnavo Klaipėdos šv. Juozapo parapijos kunigai.

2003 metais į Plikius paskirtas klebonu kun. Saulius Noretas, kuris tuo pačiu metu dirbo kaip kariuomenės kapelionas Klaipėdos mieste. Jo rūpesčiu buvo perdažoma bažnyčios išorė, pakeičiami lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Jis Plikiuose klebonavo iki 2008 metų liepos 1 dienos, kur vėliau jį pakeitė kun. dr. Darius Trijonis, prieš tai rezidavęs Gargždų parapijoje. Naujai paskirtas klebonas, šalia parapijinės veiklos, dar darbavosi akademinėje srityje, dėstydamas paskaitas Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus seminarijoje ir Klaipėdos universitete. Čia jis klebonavo ketverius metus, kol išvyko dirbti į Vilnių, į Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatą. Per tą laiką vyskupo Jono Borutos sprendimu buvo praplėstos parapijos ribos, įsigytas prie Slengių kapinaičių žemės sklypas ir šalia Klaipėdos pradėta planuoti naujos Slengių bažnyčios statybą. Ketverių metų laikotarpyje buvo pakeistas bažnyčios stogas, atnaujinta bažnyčios išorė ir vidus, sutvarkytas šventorius, įsigyti nauji elektroniniai vargonai, keletas naujų liturginių reikmenų.

2012 metais Plikių parapijos klebonu tapo kun. Antanas Mačius, jį 2016 m. pakeitė kun. Vytautas Liesis. 2022 m. rugpjūčio 28 d. iškilmingai paminėtas Plikių bažnyčios pašventinimo 90 metų jubiliejus. 2022 m. rugpjūčio 28 d. iškilmingai paminėtas Plikių bažnyčios pašventinimo 90 metų jubiliejus.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė, priekinėje dalyje įrengtas priebažnytis, virš kurio pastatytas kvadratinio plano bokštas. Prienavyje laiptais patenkama į chorus ir bokšte įrengtą varpinę. Bažnyčios gale įrengta presbiterija ir zakristijos. Įrengti 3 altoriai. Presbiterijoje yra didysis Šv. Šeimos altorius, virš kurio galinėje sienoje įrengtas trijų dalių vitražas, vaizduojantis Šv. Šeimą. Kairiajame šoniniame altoriuje stovi Nekalto Prasidėjimo Švč. M. Marijos statula, dešiniajame – Gailestingojo Jėzaus statula.

Bokšte kabo varpas, nulietas 1870 m. Šventoriuje stovi Maloningosios Švč. M.Marijos koplytėle. Tvora metalinio tinklo ir medinių statinių (nuo gatvės).

Šaltiniai

1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Plikių Šv. Šeimos bažnyčia per 90 metų įtvirtino parapijiečių maldos bendrystę gargzdai.lt
3. Plikių šv. Šeimos bažnyčia per 90 metų įtvirtino parapijiečių maldos bendrystę gargzdai.lt

Nuorodos

Vikiteka: Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Gargždų dekanatas. Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo parapija telsiuvyskupija.lt
• Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia panoramos.lt