Pierre Boulez

Pjeras Bulezas
Pjeras Bulezas 1968 m.
Visas vardas	Pierre Louis Joseph Boulez
Gimė	1925 m. kovo 26 d. , Luaros dep., Prancūzija
Mirė	2016 m. sausio 5 d. (90 metų) Baden Badenas, Vokietija
Tautybė	prancūzas
Veikla	kompozitorius, dirigentas
Sritis	šiuolaikinė (avangardinė) muzika
Alma mater
Žymūs apdovanojimai
, Pour le Mérite, , Grammy apdovanojimai
Vikiteka	Pierre Boulez

Pjeras Lui Žozefas Bulezas (Pierre Louis Joseph Boulez; 1925 m. kovo 26 d. – 2016 m. sausio 5 d.) – Prancūzijos kompozitorius, dirigentas. Vienas žymiausių XX a. antros pusės pasaulio kompozitorių bei atstovų.

Biografija

Pjeras Bulezas studijavo , lankė Olivjė Mesiano, klases. 1971–1975 m. Bulezas dirbo BBC simfoninio orkestro, 1971–1977 m. Niujorko filharmonijos orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dirigavo žymiausiems Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų orkestrams, tarp jų – Paryžiaus orkestrui, Berlyno filharmonijos, Čikagos simfoniniam orkestrui, Klivlando orkestrui, atliko daugelio XX a. kompozitorių (Antono Vėberno, Arnoldo Šionbergo, Klodo Debiusi) kūrinių. 1977–1992 m. Pjeras Bulezas vadovavo savo įkurtam Muzikos akustikos tyrimo ir koordinavimo institutui.

Pjeras Bulezas apdovanotas 27 „Grammy“ apdovanojimais (tarp jų – už visą kūrybą, 2015 m.), Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ už visą kūrybą (2012 m.).

Kūryba

Pjeras Bulezas tęsė Antono Vėberno, Klodo Debiusi tradicijas. Taikė techniką, vystė aleatorinę, , vėliau daug dirbo su elektronine muzika. Sukūrė muzikos kinui, teatrui, radijui. Parašė esė apie muziką.

Žymiausi kūriniai:

• sonatina fleitai ir fortepijonui (1946 m.)
• Vestuvių išvaizda (Le visage nuptial, sopranui, altui ir kameriniam orkestrui, 1946 m.)
• 3 sonatos fortepijonui (1946, 1948, 1957 m.)
• Vandenų saulė (Le Soleil des eaux, sopranui, tenorui, bosui ir orkestrui, 1948 m.)
• Knyga kvartetui (Livre pour quatuor, styginių kvartetui, 1948 m.)
• Polifonija X (Polyphonie X, 18 instrumentų, 1951 m.)
• Struktūros I (Structures I, 2 fortepijonams, 1952 m.)
• Plaktukas be šeimininko (Le marteau sans mâitre, altui ir 6 instrumentams, 1954 m.)
• Etiudai I ir Etiudai II (1951 m.)
• sonata fortepijonui Nr. 3 (1957 m.)
• Struktūros II (Structures II, 2 fortepijonams, 1961 m.)
• Klostė ant klostės (Pli selon pli, sopranui ir orkestrui)
• Kamingsas yra poetas (Cummings ist der Dichter, 16 solo balsų ir 24 instrumentams, pagal žodžius, 1970–1988 m.)
• Ritualas Bruno Madernos atminimui (Rituel in memoriam , orkestrui 1974–1975 m.)
• Atsakymas (Réponse, 6 solistams instrumentininkams, kameriniam ansambliui ir elektronikai, 1981 m.)

Šaltiniai

1. Judita Žukienė. Boulez Pierre. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003