Perspektyvos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

„Perspektyvos“ – antisovietinis pogrindinis periodinis spaudos leidinys, leistas Lietuvoje nuo 1978 m. iki 1982 m.

Numerio apimtis – iki 60 p. Iš viso buvo suspėta išleisti 22 numeriai. Juose pateikiami sovietų draustos Lietuvos istorijos faktai, buvo akcentuojami lietuvių tautiniai siekiai, nuolatos ieškoma kelių į Lietuvos nepriklausomybę, leido įvairių pažiūrų skaitytojams pareikšti savo nuomonę, rašė apie tuos, kurie Sovietų Sąjungoje buvo persekiojami ir kalinami. To meto sąlygomis „Perspektyvos“ ne tik smerkė Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio politiką, bet ir spausdino straipsnius su socializmo prigimties kritine analize. Tai buvo intelektualiausias antisovietinis leidinys.

Ištakos

„Perspektyvų“ sumanytojas Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docentas Vytautas Skuodis. Jo archyve kaupėsi medžiaga, kuri dėl įvairių motyvų netiko kitiems leidiniams, tad jam kilo noras pradėti leisti naująjį leidinį. Pavadinimas į galvą atėjo spontaniškai: iki tol visi pogrindiniai leidiniai fiksavo esamybę. Savo mintimis pasidalino su . Pirmasis „Perspektyvų“ numeris pasirodė 1978 m. Tai gana kuklus leidinys: jame telpa V. Skuodžio parašytas įvadinis straipsnis, apibūdinantis leidėjų tikslus ir A. Dambrausko (K. Kuraitis) „Socializmas, komunizmas ir demokratija“. Kiti numeriai savo apimtimi buvo solidesni.

Tai vienas iš brandžiausių teorinių pogrindinių leidinių. Kiti iš esmės apsiribojo žmogaus teisių pažeidimų konstatavimu, archyvinės medžiagos skelbimu. „Perspektyvos“ skelbė idėjas ir analizavo tautinės valstybės atkūrimo galimybes. Žurnalo konsultantu buvo istorikas archyvistas Rimantas Jasas, atgavus nepriklausomybę, niekur nesiafišavęs, kad prisidėjo prie pogrindinės spaudos leidybos.

Tematika

Liudas Dambrauskas (slapyvardžiai: K. Kuraitis, L. Gylys, B. Stasiukaitis) analizavo vienpartinės sistemos degradavimą, vienpusiško rusų kultūros diegimo pragaištingumą Lietuvos kultūrai, (slapyvardis A. Vientautas) aptarė varganą mūsų kultūros būklę, tabu sistemos įdiegimą, tyrinėjant Lietuvos istoriją. Taip pat publikuoti Gintauto Iešmanto straipsniai, kurie buvo naudoti kitame pogrindiniame spaudos leidinyje „Ateitis“.

Programinis straipsnis, kartojamas kiekviename „Perspektyvų“ numeryje, priklauso V. Skuodžiui. Jame aptariamos politinės realijos, būtinybė ugdyti toleranciją kitaminčiams, parodomas laisvosios minties svarbumas lietuvių tautos gyvybingumui išlaikyti, okupacijos žala kraštui.

Žurnale buvo spausdinami straipsniai, kuriuose nagrinėta žmogaus teisių pažeidinėjimai; Lietuvos valstybingumo atgavimo galimybių aptarimas; kova prieš rusifikaciją; eurokomunistinių idėjų skelbimas; supažindinimas su rusų ir pavergtųjų tautų disidentų kūryba, įvairių dokumentų publikacija. Atskiri dokumentai skelbti faktiškai pogrindyje nesamų organizacijų vardu. Spausdinti A. Amalriko, S. Gluzmano, generolo P. G. Grigorenkos, M. Niklus, A. Sacharovo, A. Solženicyno, E. A. Vagino, T. Chodorovič, R. Medvedevo ir kitų tautų žinomų disidentų darbai, įvairūs dokumentai, Lietuvos politinių kalinių laiškai. Straipsnių vertimus iš „Chronika tekuščich sobytij“, „Posev“, taip pat iš informacijų, užrašytų iš radijo laidų „Svobodnaja Evropa“, „Golos Ameriki“ atliko . Tikslas – informuoti skaitytoją, kas vyksta svetur, tuo pačiu suteikti vilčių, kad nesam vieniši.

Leidimas

Nuo 1978 m. iki 1982 m. pradžios išleisti 22 numeriai. 1-17 numerius išleido V. Skuodis. Apie nelegalią spaudą žinojo tik . Nelegaliais leidiniais ir mintimis dalinosi su to paties fakulteto vyresniuoju dėstytoju Ramučiu Mikšiu. Kiti tik gaudavo leidinį ir perduodavo jam straipsnius. Taip susikūrė leidėjų grandinė ir autorių, platintojų grandinė. Po V. Skuodžio suėmimo buvo išleisti dar penki „Perspektyvų“ numeriai. Po kratos pas V. Skuodį išlikusią medžiagą A. Zvicevičius perdavė Albertui Žilinskui, teistam už 1956 m. Vėlinių „riaušių“ organizavimą Kaune. Jis išleido keturis kitus numerius, o paskutinįjį, kuriame buvo panaudota teismo medžiaga, teisiamųjų kalbos, 22 numerį, išleido taip pat A. Žilinskas. Medžiagą perspausdino Birutė Burauskaitė ir Danutė Keršiūtė.

Nors atskiri žurnalo leidėjai ir autoriai ir buvo tarpusavyje pažįstami, perduodami straipsnius, nežinojo, kad perduoda pačiam leidėjui, o ne tarpininkui. Susibūrė pastovių autorių kolektyvas: Liudas Dambrauskas (slapyvardžiai K. Kuraitis, L. Gylys, B. Stasiukaitis), (M. Baskas, M.B., Mindaugas Damelis, Algis Danius, V.L., M.G.), (A. Vientautas), (daugiausia įvairių lietuvių kalbos gynėjų vardu), pasirašinėta įvairiais slapyvardžiais kaip ir Simono Daukanto laikais, idant susidarytų įspūdis, kad yra daug rašančiųjų.

„Perspektyvų“ sunaikinimas

Lietuvoje vienas po kito vyko teisminiai procesai prieš pogrindinės spaudos leidėjus. Jie buvo ilgam įkalinami. Tačiau tokie valdžios veiksmai nė kiek neįbaugino nei spaudos leidėjų, nei platintojų. Nors po procesų žurnalo leidyba nutrūko, tačiau nenutraukė panašių siekių. Šie procesai skyrėsi nuo stalinizmo epochos teismų, nes jie buvo pusiau vieši. Juose dalyvavo giminės, advokatai, vienais ar kitais kanalais visuomenei tapdavo žinoma, už ką jie teisiami, kad tai daroma pažeidžiant deklaruotą TSRS Konstituciją. Tokie teismai susilaukdavo atgarsio ir užsienyje. Pasmerkus Staliną ir apribojus saugumiečių veiklą, jau buvo negalima kalinių nei fiziškai kankinti, nei slapta juos bausti. Taigi ir „Perspektyvų“ disidentų vieši procesai paviešino jų idėjas. Teismo metu V. Skuodis, G. Iešmantas, P. Pečeliūnas elgėsi drąsiai ir tikėjo savo idėjų teisingumu, kritikavo režimą. V. Skuodis parodė, kad Tarybų Sąjungoje negerbiami savi įstatymai, juolab tarptautiniai įsipareigojimai, kaip , priimta 1948 m.

Nebuvo įrodytas nė vienas kaltinimo pagrįstumas. Teismas vadovavosi tik vienu principu: nustatė rašančiųjų autorystę, o ar tuose straipsniuose rašoma teisybė, ar ne, ar autoriai sąmoningai troško apšmeižti tarybinę tikrovę, teisėjų nedomino.

Represijos prieš leidėjus

„Perspektyvų“ leidėjų teismas – akivaizdus ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet TSRS Konstitucijos pažeidimas, kurios 50 straipsnis skelbė; „TSRS piliečiams garantuojamos žodžio, spaudos, susirinkimų, mitingų, gatvės eitynių ir demonstracijų laisvės“. Analoginiai straipsniai buvo ir Lietuvos TSR Konstitucijoje. „Perspektyvose“ nėra jokių straipsnių, propaguojančių prievartą ir kvietimų smurtiniu keliu pakeisti esamą režimą.

Pirmojo numerio įvadinio straipsnio programinėje dalyje pasakyta: „Skaitytojams suteiks galimybę pareikšti savo nuomonę ir požiūrį. Supažindins juos su nuomonėmis tų, kurie už savo pažiūras ir įsitikinimus Tarybų Sąjungoje yra persekiojami. <…> PERSPEKTYVOS savo puslapiuose nevengs ir aštresnių kritinių straipsnių, kurie tačiau neprieštaraus TSRS Konstitucijos 49 straipsniui ir Lietuvos TSR Konstitucijos 47 straipsniui, leidžiantiems bet kuria forma pateikti pasiūlymus valstybinių (tarp jų ir aukščiausių) organų darbui gerinti ir trūkumus kritikuoti“. Nepaisant to, kad „Perspektyvos“ šių nuostatų tvirtai laikėsi, jų leidėjai ir autoriai buvo apkaltinti ir nuteisti: Vytautas Skuodis – 7 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams nutrėmimo; Gintautas Iešmantas – 6 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams nutrėmimo; Povilas Pečeliūnas – 3 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams nutrėmimo. Tokiu būdu Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas pripažino, kad didžiausias nusikaltimas Tarybų Sąjungoje buvo propaguoti socializmą su „žmogiškuoju veidu“… Kitų įtikimesnių nusikaltimų nebuvo net bandyta įrodyti.

KGB nepavyko išsiaiškinti visų autorių, leidėjų ir platintojų. Laisvėje liko B. Burauskaitė, L. Dambrauskas, A. Zvicevičius, A. Žilinskas, R. Jasas, S. Stungurys, R. Mikšys. Todėl pavyko kuriam laikui pratęsti žurnalo leidybą. Istorikas tyrinėjo „Perspektyvų“ platintojų ir skaitytojų ratą. Jo duomenimis, jame dalyvavo V. Milius, L. Truska, I. Lukšaitė, S. Janušonis, Vanda Zaborskaitė, Romualdas Ozolas, Bronys Savukynas, Marcelijus Martinaitis ir daugelis kitų, daugiau ar mažiau žinomų Lietuvoje.

Vertinimas ir įtaka

„Perspektyvos“ užima ryškią vietą Lietuvos politinės minties istorijoje. „Perspektyvų“ ir „Alma Mater“, kaip liberalios krypties leidinių, pagrindinis bruožas – atvirumas skaitytojų nuomonei ir prieštaringiems požiūriams. Tai ir nulėmė šių leidinių ideologinį charakterį: „Perspektyvose“ vyrauja idėjos nuo kraštutiniųjų (tautinių) iki kairiųjų eurokomunistinių. Tuo jos skyrėsi nuo kitų leidinių, kuriuose buvo daugiau ar mažiau užangažuotos tos ar kitos ideologinės nuostatos.

„Perspektyvos“ – tai laisvos, demokratinės spaudos sinonimas. Jis nebuvo angažuotas kokia nors išankstine nuomone. Žurnalas nepažeidė tarybinių įstatymų, nepaisant to, jo leidėjai ir straipsnių autoriai buvo griežčiau nubausti negu kiti tuometinės pogrindinės spaudos leidėjai.

Perspektyvos yra svarbus antisovietinio pasipriešinimo šaltinis. Jose spausdinti straipsniai naudotini kaip dokumentai istorikams, filosofams ir politologams, tyrinėjantiems sovietmetį. „Perspektyvos“ kaip spaudos leidinys naudingas žurnalistams, susipažįstant su spaudos istorija bei žurnalistikos raida.

Šaltiniai

1. „Perspektyvos“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 36 psl.

Literatūra

• Perspektyvos: Lietuvos pogrindžio periodinis leidinys 1978-1981 metai, Vilnius, Gairės, 2005, 942 p.
• VASILIAUSKAITĖ Vilma, Tautinė ir liberalioji pogridžio spauda: 1976–1981 m., Vilnius, Gairės, 2002, 111 p.
• Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, Pradai, 1997.