Pelymo kunigaikštystė rus Пелы м mansių vogulų genčių sąjunga Vakarų Sibire gyvavusi nuo XV a vidurio iki XVI a pabaigos

Pelymo kunigaikštystė (rus. Пелы́м) – mansių (vogulų) genčių sąjunga Vakarų Sibire, gyvavusi nuo XV a. vidurio iki XVI a. pabaigos. Jos teritorija driekėsi už Uralo kalnų, Pelymo, Sosvos ir Lozvos upių baseinuose (dab. Sverdlovsko sritis). Iki prisijungiant prie Rusijos dar vadinta Pelymo valstybe. Kunigaikštystę valdė gentinė aristokratija.

Pelymo kunigaikštystė

Maskvos vasalė nuo 1484 m.

←

XV amžius – 1594

→

Kunigaikštystė (oranžinė) XVI a.

Sostinė

Kalbos

mansių

Valdymo forma

monarchija

iki 1594 (paskutinis)

Istorija

- Susikūrimas

XV amžius m.

- Prijungta prie Rusijos

1594 m.

Be pagrindinių sričių aplink sostinę Pelymą (taip vadinama Vogulų kunigaikštystė), sąjungai taip pat priklausė mažesnės mansių kunigaikštystės prie Kondos ir Tavdos upių. Tai buvo , ir kt.

Svarbiausia Pelymo kaimynė buvo komių Didžiosios Permės kunigaikštystė į vakarus nuo Uralo, su kuria mansiai palaikė prekybinius santykius per . Į šiaurės rytus buvo chantų Kodos kunigaikštystė Obės vidurupyje, į šiaurę – Šiaurės Sosvos baseine. Pietryčiuose, Tobolo upės slėnyje viešpatavo totoriai, sukūrę Sibiro chanatą.

Žinomi kunigaikščiai

(iki 1483 m.)
(XVI a. II pusė)
(iki 1594 m.)

Šaltiniai

Славянская энциклопедия. Киевская Русь – Московия.- Т.2.- М., 2002.- С.126

[1] Славянская энциклопедия. Киевская Русь – Московия.- Т.2.- М., 2002.- С.126