Kodos kunigaikštystė rus Кодское княжество chantų ostiakų genčių sąjunga Vakarų Sibire gyvavusi nuo XV a vidurio iki XVI

Kodos kunigaikštystė (rus. Кодское княжество) – chantų (ostiakų) genčių sąjunga Vakarų Sibire, gyvavusi nuo XV a. vidurio iki XVI a. pabaigos. Jos teritorija driekėsi už Uralo kalnų, Obės žemupyje (dab. Chantų Mansija, Oktiabrsko rajonas). Ji yra laikoma svarbiausia tuometine chantų valstybe, nors jos gyventojų skaičius vargu ar viršijo 5000.

Kodos kunigaikštystė

Maskvos duoklininkė nuo 1499 m.
Rusijos vasalė 1583-1643

←

XV amžius – 1643

→

Kodos gyvenvietė

Sostinė

Koda

Kalbos

chantų

Valdymo forma

monarchija

iki 1643 (paskutinis)

Dmitrijus

Istorija

- Susikūrimas

XV amžius m.

- Prijungta prie Rusijos

1643 m.

Kunigaikštystė pavadinimą gavo nuo pagrindinės gyvenvietės Kodos (Nangakaro). Iš viso jai priklausė apie 12 gyvenviečių Obės slėnyje (šiauriausia – Berezovas), kurių visos turėjo savo kunigaikščius. Šiaurėje kunigaikštystė ribojosi su Obdoro kunigaikštyste, vakaruose – su , o pietuose – su . Rytuose prasidėjo retai gyvenamos žemės.

Istorija

Ankstyvuoju laikotarpiu Nangakaro gyvenvietės kunigaikščiai įgijo hegemoniją kitų prekybinių gyvenviečių atžvilgiu. Kunigaikštis buvo pagrindinis mokesčių rinkėjas, teisėjas, bet ir religinis vadas. Nors Kodos kunigaikštystė nebuvo palankiose geografinėse sąlygose, ji užėmė centrinę vietą tarp kitų ugrų kunigaikštysčių, dalyvaudama jų tarpusavio santykiuose.

Turėdami nedidelę kontroliuojamą teritoriją, Kodos gyventojai nuolat kariavo su kitomis tautomis ir kunigaikšystėmis. Todėl prekyba ir karai buvo pagrindinis turto šaltinis. Jie ne kartą puolė už Uralo buvusias teritorijas. Dėl to 1484-85 m., Kodą valdant Moldanui, Maskvos Didžioji kunigaikštystė surengė baudžiamąją ekspediciją į „Kudą“, o vėliau ją pakartojo 1499 m., vadovaujant Simeonui Kurbskiui. Koda patyrė pralaimėjimą ir ėmė mokėti Maskvai duoklę.

XVI a. viduryje Maskvos kontrolei Vakarų Sibire nusilpus, tuometinis Kodos kunigaikštis Alačas sudarė sąjungą su Sibiro chanu Kučiumu prieš Rusiją. Tačiau Jermako žygio metu Kučiumui pralaimėjus, 1583 m. Kodos kunigaikštis perėjo Rusijos pusėn ir Koda tapo jos vasale, tačiau išlaikė autonomiją. Maža to, ji dar sugebėjo prisijungti ir gretimą Belogoro kunigaikštystę.

Tapus Rusijos vasale, Alačo žmonos Anastasijos iniciatyva Koda priėmė krikščionybę. Vėliau valdė Alačo sūnus , kuriam mirus kunigaikščiu tapo Michailas. Jam būnant mažamečiu, už jį valdė jo motina . Būdama labai energinga moteris, ji bandė suorganizuoti sukilimą prieš Rusiją, vienydama kitus ugrų diduomenės atstovus. Jos bandymas nepasisekė.

Nepaisant bandymų atkurti nepriklausomybę, Kodos kunigaikštystės gyventojai padėjo Rusijai kolonizuojant Sibirą. Rusų ekspedicijose dalyvavo nemažai jų atstovų, kurie steigė naujas gyvenvietes ir kovojo su priešais. Kuomet Rusija Sibire įsitvirtino, pastatydama tvirtoves ir nutiesdama kelius, Kodos kunigaikštystės egzistencija tapo nebepageidaujama. Dėl to 1642 m. kunigaikštis Dmitrijus buvo apkaltintas šovęs į cerkvės kryžių ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Maskvoje. 1643 m. kunigaikštystė buvo panaikinta ir paversta Rusijos sritimi, o Dmitrijus gavo valdų prie Vyčegdos. Iš jo kilo Rusijos didikų giminė , kuri išmirė jau XVII a. pbaigoje.

Žinomi kunigaikščiai

(apie 1485 m.);
(XVI a. pabaiga);
(iki 1607);
Michailas (1607-???), (regentė);
Dmitrijus (???-1643)

Šaltiniai

Kodos kunigaikštystės istorija (ru.) 2011-11-09 iš Wayback Machine projekto.