Pašešupio parkasTvenkinys Pašešupio parkeTipaskraštovaizdžio parkasGeografinė padėtis54 34 16 š pl 23 21 01 r ilg 54 571

Pašešupio parkas
Tvenkinys Pašešupio parke
Tipas	kraštovaizdžio parkas
Geografinė padėtis	54°34′16″š. pl. 23°21′01″r. ilg. / 54.571102°š. pl. 23.350416°r. ilg. / 54.571102; 23.350416
Statusas	miesto parkas
Plotas	27,39 ha
Įkurtas	XX a.
Projektuotojas	arch. Teklė Šešelgienė, inž. T. Jūras
Valdytojas	Marijampolės miesto savivaldybė
Darbo laikas	neribojamas
Adresas	Degučių mikrorajonas

Pašešupio dendrologinę vertę turintis parkas – Marijampolės mieste, dešiniajame Šešupės upės krante, Degučių mikrorajone esantis parkas, valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Prie vertingiausiųjų teritorijos vertybių priskiriami Šešupės paslėnio kraštovaizdis ir želdiniai. Užima 27,39 ha plotą.

Pašešupio parkas įkurtas XX a. pagal arch. Teklės Šešelgienės (1925–1982) ir inž. T. Jūro projektus. Parkas sodintas dviem etapais tarpukariu ir 1977-1987 m. 2007 m. parkas paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Geografija

Pašešupio parkas yra pietvakarių Lietuvos žemumos srityje, Nemuno žemupio mažai miškingos agrarinės lygumos rajone, molingosios lygumos upėtajame kraštovaizdyje. Parkas su Šešupe, jos slėniu ir prie upės prisišliejusiais želdynais patenka į vadinamąjį regioninį migracijos koridorių. Kraštovaizdis sukultūrintas, jo teritorija yra urbanistinė, joje derinami tausojantis ir intensyvus kraštovaizdžio naudojimas. Parke Šešupės slėnis ir paslėnio želdiniai driekiasi lyguminiame miesto reljefe.

Parkas plyti Marijampolės miesto Degučių seniūnijoje. Teritorija vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Šešupės pakrante ir sutampa su Marijampolės miesto riba. Priešingoje Šešupės pusėje įsikūrę Mokolai. Rytinėje pusėje parką riboja Parko gatvė, pietuose - R. Juknevičiaus gatvė ir prie jos esantys miesto pastatai. Parkas priskirtas mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynams. Sukomponuota gausi rūšimis medžių ir krūmų augalija, atviros erdvės – vejos, takų su asfaltbetonio dangomis tinklas, tvenkinys su sala, paplūdimys, sporto aikštynas. Palei upę driekiasi mažalapių liepų alėja – pakrantės promenada, pasodinta dar prieš įrengiant parką. Parkas yra kraštovaizdžio stiliaus, atkartojantis natūralią gamtą. Atviros erdvės sudaro apie pusę parko ploto.

Parkas siaura paslėnio želdinių juosta jungiasi kitais miesto parkais, sukurdamas miesto žaliąją erdvę, prie kurios tiesiogiai šliejasi gyvenamieji namai, visuomeniniai ir kitos paskirties objektai. Artimoje parkui aplinkoje įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai, įstaigos: „Žiburėlio“ mokykla daugiafunkcis centras, vaikų darželis-lopšelis „Šypsenėlė“, „Saulės“ pradinė mokykla, „Sūduvos“ gimnazija, Suaugusiųjų mokymo centras, Jaunimo mokykla, Profesinio rengimo centras. Už 200 m į šiaurės rytus nuo parko įsikūręs ARVI futbolo kompleksas.

Parko želdiniai

Dendrologiniame parke yra vertingų senų medžių, tvenkinių, kurie teikia estetinį pasigėrėjimą, sudaro palankią aplinką biologinei įvairovei. Čia auga apie 10 tūkst. įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Jame vyrauja vietinių veislių želdiniai: liepos, klevai, ąžuolai, beržai, alksniai, uosiai, pušys ir įvairių rūšių krūmai. Vakarinėje parko dalyje įsiterpęs vaismedžių sodas.

Parko vietinė ir introdukuotoji : gaubtasėkliai – uosialapis klevas, platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus „Purpurascens”), paprastasis kaštonas, juodalksnis, varpinė medlieva, juodavaisė aronija, paprastasis raugerškis, karpotasis beržas, baltoji sedula, paprastasis bukas (Fagus sylvatica), Fagus sylvatica „Purpurea”, (Fraxinus pennsylvanica), dygliuotasis šaltalankis, (Lonicera tatarica), obelis (Malus sieboldii), (Physocarpus opulifolius), juodoji tuopa (Populus niqra „Italica”), drebulė, (Prunus cerasifera), vėlyvoji ieva, pelkinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, raudonasis ąžuolas, baltažiedė robinija, (Rosa rugosa), baltasis gluosnis (Salix alba „Tristis”), blindė, trapusis gluosnis, kininis gluosnis (Salix matsudana „Tortuosa”), žilvitinis karklas (Salix viminalis), juoduogis šeivamedis, raudonuogis šeivamedis, paprastasis šermukšnis, (Sorbus intermedia), mažalapė liepa, (Tilia × europaea); pušūnai – paprastoji eglė, dygioji eglė (Picea pungens „Koster”).

Parko atnaujinimas

Pagal Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą, tai yra vienintelė Marijampolės mieste valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Pastaruoju metu rekreacinė infrastruktūra buvo nuskurdinta, takai prastos būklės. Teritorija buvo šienaujama, drauge išnaikinant savaiminius sąžalynus ir išsaugant santykį tarp atvirų ir uždarų erdvių, laikas nuo laiko šalinant grėsmę keliančius ir ligų pažeistus medžius. 2014 m. minint M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio 25-metį parko rytinėje dalyje prie tvenkinio Marijampolės jaunųjų valančiukų iniciatyva iš 25 pušelių suformuota Blaivystės alėja.

2017–2019 m. laikotarpyje numatytas parko atnaujinimas pagal kraštovaizdžio tvarkymo projektą. Investuojama į naujas erdves, pritaikytas visoms amžiaus grupėms. Kuriamos naujos žaidimų aikštelės, treniruoklių zona, atnaujinamos vejos, kuriamas dendrologinis-pažintinis takas. Parke iš įrengtų stebėjimo vietų-regyklų galima stebėti natūralią gamtą. Tvarkomi ir valomi paviršiniai vandens telkiniai ir dirbtiniai nepratekantys vandens telkiniai, Šešupės pakrantėje – atnaujintos maudynių vietos. Keičiami pasenę parko infrastruktūriniai statiniai, mažoji kraštovaizdžio architektūra, įrengiamos informacinės lentos, rodyklės. Jau 2017 m. rudenį pristatyta sertifikuota laipiojimo sienelė – „Zet‘ų uolos“.

Protestas prieš medžių kirtimą parke – raudonai pažymėti medžių kelmai

Pašešupio parke prasidėję pirmieji darbai – krūmų ir medžių kirtimas, šakų genėjimas – sukėlė marijampoliečių nepasitenkinimą, arboristikos specialistų kritiką. Gyventojai pyko dėl kertamų brandžių ir gražių parko medžių, sunkiosios technikos darkomų pievelių ar grįžtančių perėti paukščių likimo. Teigiama, kad buvo aplaidžiai atliekami tvarkymo darbai, projekto pristatymai buvo organizuoti formaliai, nepasirūpinta apie alėjų medžių šaknyno apsaugą kasant tranšėjas būsimiems takams.

Galerija

Blaivystės alėja
Aptverta teniso aikštelė parke
Paplūdimio tinklinio aikštelė
Laipiojimo sienelė
Uždara šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė parke
Į parko pusę atsukta daugiabučio siena su „Gyvybės medžiu“

Šaltiniai

Pašešupio parko ribų planas žemėlapyje
Projektas „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampolės savivaldybėje“
Pašešupio parke atidaryta laipiojimo sienelių erdvė
Pašešupio parkas: būti ar nebūti?
Niūrų daugiabutį Marijampolėje papuošė neįprastas vaizdas

Nuorodos

Vikiteka: Pašešupio parkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Saugomų teritorijų valstybės kadastras
Siekiama atgaivinti Pašešupio parką

[planas-1] Pašešupio parko ribų planas žemėlapyje

[2] Projektas „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampolės savivaldybėje“

[3] Pašešupio parke atidaryta laipiojimo sienelių erdvė

[4] Pašešupio parkas: būti ar nebūti?

[5] Niūrų daugiabutį Marijampolėje papuošė neįprastas vaizdas