Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lyguma – sausumos, jūros ar vandenyno dugno paviršiaus dalis, kuriai būdingas visai visai nedidelis aukščio svyravimas (iki 200 m) ir nedidelis paviršiaus pokrypis (iki 5°). Lygumos užima 64 % sausumos teritorijos. Didžiausia pasaulio lyguma – Amazonės žemuma (daugiau nei 5 mln. km²).

Lyguma Skonės provincijoje pietų Švedijoje

Lygumos skirstomos į žemumas, aukštumas ir .

Žemumoms būdingi plokšti sausumos paviršiai (0–200 m virš jūros lygio). Jos susidaro:
- iškilus jūros dugnui – Pakaspijo žemuma;
- susiklosčius upių sąnašomis (aliuvinė žemuma) – Indo-Gangos žemuma;
- prieledyninių marių dugne (moreninė žemuma) – Vidurio Lietuvos žemuma.

Aukštumoms būdingi daugiau kalvoti paviršiai (200–500 m virš jūros lygio). Jos gali būti:
- akumuliacinės (žemyninio apledėjimo sritys) – Baltijos aukštuma;
- tektoninės (iškeltos žemės gelmių vidinių jėgų);
- denudacinės (nuardytos senų kalnų sritys) – Škotijos, aukštumos.

Plokščiakalniai – daugiau nei 500 m iškeltos plokščios (plynaukštės arba banguotos aukštumos, susidariusios iškilusių platformų srityse arba iškeltose ir neturinčiose nuosėdinių uolienų dangos platformų dalyse – skyduose – Brazilijos, Dekano plokščiakalniai.

Pagal struktūrinę prigimtį lygumos skirstomos į platformų ir orogeninių (kalnų) sričių.

Literatūra

Gaublys, gamtinė geografija (geografijos vadovėlis 11 – 12 klasei), „Didakta“, 2011 m., (71 psl.)