Pastalikė

53°55′23″ š. pl. 24°23′48″ r. ilg. / 53.92306°š. pl. 24.39667°r. ilg. / 53.92306; 24.39667

Pelkės prieigos

Pastalikė – pelkė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, 2,5 km į pietryčius nuo Musteikos, Dainavos girioje. Plotas – 9,66 km². Pelkė slūgso Grūdos ir Katros vandenskyroje.

Pelkės pakraščiai vingiuoti, gausu mažų vidinių sausmių, kurių bendras plotas 19 ha. Šiaurinė pelkės dalis – raistinė žemapelkė, pietinė – aukštapelkė.

34 % durpių yra žemapelkinės, 66 % – aukštapelkinės. Durpių klodo vidutinis storis 1,0 m (didžiausias – 3,7 m). Durpių ištekliai 5,3 mln. m³. Durpių peleningumas 6,2 %, susiskaidymas 30 %, vidutinis drėgnumas 90 %. Pastalikės pelkės dugną dengia smėlis, o tarp jo ir durpių slūgso iki 1,4 m storio sapropelio sluoksnis.

Saugoma Imškų telmologiniame draustinyje.

Vietovardis Pastalìkė (lenk. Postalicha) neaiškus. Galbūt kildintinas nuo blrs. пасталы („naginės, vyžos, sandalai“) – gal taip vadinta vieta, kur bridę į pelkę žmonės palikdavo savo avalynę.

Šaltiniai

1. Pastalikė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 315
2. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 48.