Paryžiaus metropolitenas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Métro de Paris
MF 01 traukinys Stalingrado stotyje
Informacija
Savininkas	RATP Île-de-France Mobilités
Linijų skaičius	16
Stotelių skaičius	304
Keleivių per dieną	4,16 mln. (2015)
Keleivių per metus	1,52 mlrd. (2015)
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti	1900 m. liepos 19 d. (1900-07-19)
Operatorius	RATP
Riedmenų skaičius	700 traukinių
Techninė informacija
Sistemos ilgis	225,1 km
Geležinkelio vėžės	1435 mm standartinė vėžė
Elektrifikacija	750 V DC
Sistemos žemėlapis
Vikiteka: Métro de Paris

Paryžiaus metropolitenas (pranc. Métropolitain de Paris, Métro de Paris) – metropoliteno sistema Paryžiaus metropolinėje zonoje, Prancūzijoje. Metro yra miesto simbolis, garsus savo išskirtine art nouveau stiliaus architektūra. Sistemą sudaro 16 linijų, dauguma jų yra po žemės paviršiumi. Bendras sistemos ilgis yra 2014 km (antra pagal ilgį Europoje), keliomis dešimtimis kilometrų mažiau nei Maskvos metropoliteno bendras ilgis. Veikia 303 stotelės, kai kurios iš jų yra daugiau negu ant vienos linijos, todėl galima sakyti, kad iš viso yra 382 sustojimai.

Paryžiaus metropoliteno sistema yra unikali tuo, kad ji yra išdėstyta tankiausiai iš visų pasaulio metropolitenų – 245 stotys 41-ame km². Linijos yra sunumeruotos nuo 1 iki 14, taip pat yra dar 2 trumpos linijos 3bis ir 7bis (dar vadinama 7A). Trumposios linijos anksčiau buvo trečios ir septintos linijos dalimi, vėliau atskirtos.

Paryžius pervežamų keleivių skaičiumi Europoje atsilieka tik Maskvos miestui. Kasdien 4,2 milijonų žmonių naudojasi Paryžiaus metropoliteno sistema. Per 2015 m. metropolitenu pervežta 1,52 milijardo žmonių. „Châtelet-Les Halles“ yra didžiausia požeminė metro stotelė Paryžiuje ir pasaulyje.

Trumpa istorija

Pirmoji linija buvo atidaryta be iškilmingos ceremonijos 1900 m. Iki pirmojo pasaulinio karo metro sistema vystėsi greitai tad metro branduolys buvo baigtas 1920 m. 1930 m. buvo užbaigta 11-oji linija, taip pat metro buvo nutiestas iki miesto miegamųjų rajonų.

Sistema dar labiau išsivystė po Antrojo Pasaulinio karo. Buvo įdiegti nauji traukiniai, kad būtų galima pervežti daugiau keleivių. Kitokie sistemos tobulinimai buvo ribojami dėl metro architektūros, pavyzdžiui, per mažas atstumas tarp stotelių. Problemos sprendimas buvo – dar viena sistema RER (Réseau Express Régional, liet. regioninis ekspreso tinklas), pradėta vystyti 1960 m.

XX a. 10-ojo deš. pabaigoje, Métro de Paris atidarė naują automatizuotą Linija „14“, kad sumažintų RER A linijos apkrovimą.

Naudojimas

Traukiniai pradeda vežti keleivius nuo 5 valandos ryto iki 1 valandos nakties kiekvieną dieną į visas stoteles be išimčių. Paskutinis traukinys dažniausiai vadinamas „balai“ (šluota), nes jis „nušluoja“ paskutinius keleivius ir išvažiuoja į galutinę stotelę. Šeštadieniais ir švenčių išvakarėse metropolitas dirba ilgiau, iki 02:15. Nuo 2007 Gruodžio 7-os metro veikia valanda ilgiau ir penktadieniais. Naujųjų metų naktį metro dirba iki pat ryto.

Bilietai

Standartinis bilietas “ticket t+” suteikia galimybę keliauti 90 minučių. Šitas bilietas gali būti naudojamas visame metropoliteno tinkle, autobusuose, tramvajuose ir 1-oj RER zonoje. Bilieto kaina 1,9 Euro.

Kiti bilietai:

• savaitinis ir mėnesinis bilietas
• bilietas metams
• 24h, paros, trijų ar penkių dienų biletai

Navigo Card – koretelė, kuri gali būti papildoma kiekvieną mėnesį arba savaitę.

Technikiniai duomenys

Bendra informacija

Metropoliteno ilgis 2014 km bėgių ir 303 stotelės (387 sustojimai), 62 linijų susijungimai. Šie skaičiai neįskaito RER sistemos. Vidutinis atstumas tarp stotelių yra 562 m. Traukiniai sustoja visose stotelėse. Kiekviena platforma aptarnauja tik po viena liniją. Netgi persėdimo stotelėse. Tas pats ir RER stotelėse. Traukinių vidutinis greitis yra 35 km/h. Didžiausias greitis visuose išskyrus automatizuotose linijose yra 70 km/h.

Šaltiniai

1. „RAPPORT D'ACTIVITÉ 2015“ (PDF). STIF. p. 18. Nuoroda tikrinta 2017-03-17.

Vikiteka: Paryžiaus metropolitenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga