Panevėžio rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje Administracinis centras Pan

Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Administracinis centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, turi atskiros savivaldybės statusą kaip Panevėžio miesto savivaldybė).

Panevėžio rajono savivaldybė


	(Išsamiau)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Panevėžio apskritis

Administracinis centras

Panevėžys

Seniūnijų skaičius

12

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Antanas Pocius

Gyventojų

35 426

Plotas

2 179 km²

Tankumas

16 žm./km²

Aukščiausia vieta

88 m

Tinklalapis

panrs.lt

Vikiteka

Panevėžio rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Rajone žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc., gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio rajonas ribojasi šiaurėje – su Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykščių, pietryčiuose – su Ukmergės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.

Rajono geografinė padėtis patogi: jis įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaipėdos uosto – 250 km. Be to, rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą, einantį nuo Berlyno per Varšuvą, Kaliningradą, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Taliną, Peterburgą. Rajoną kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esančius regionus.

Geografiniu požiūriu Panevėžio rajonas yra Nevėžio žemumoje, priklausančioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukščiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmergės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nevėžio, Kėdainių rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojamų žvėrių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminklų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). Stūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upytės piliakalnis).

Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų (Panevėžio rajono ežerai), 11 tvenkinių. Miškingumas – 30,8 %. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Būdingi pušynai, eglynai, beržynai.

Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,5 °C, liepos +17,4 °C. Per metus iškrenta 618–642 mm kritulių. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.

Burvelių alkakalnis
Žalioji giria ties Lamatomis
Varnakalnis

55° 56' 10‘’

23° 52' 40‘’


	Panevėžio rajonas

24° 45' 40‘’

55° 23' 00‘’

Istorija

	Panevėžio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities 40 apylinkių ir Kupiškio apskrities 3 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikintų Troškūnų rajono 1 apylinkė ir Vabalninko rajono 1 apylinkė, Joniškėlio rajono 3 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ramygalos rajonas ir Radviliškio rajono 2 apylinkės; 4 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. 1961, 1967, 1968, 1975, 1980 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. 2008 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės taryba pakeitė kai kurių seniūnijų ribas ir numatė įsteigti Paįstrio seniūniją. 2009 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-203 įsteigtos 65 seniūnaitijos. 2010 m. sausio 1 d. įkurta Paįstrio seniūnija. 2019 m. rugsėjo 3 d. atnaujintos seniūnaitijų ribos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	937		43 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			12 apylinkių
1959 m. ((Išsamiau)) ((Išsamiau))	977	51 775	12 apylinkių	1 miesto tipo gyvenvietė (Naujamiestis)
1962 m.	1335		17 apylinkių	1 miesto tipo gyvenvietė
1963 m. (Išsamiau)			13 apylinkių
1967 m.	2173	49 500
1970 m. ((Išsamiau))	2200	47 975	16 apylinkių	1 miestas (Ramygala), 1 miesto tipo gyvenvietė
1972 m. ((Išsamiau))	2169		16 apylinkių	1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Raguva, Šilai, Smilgiai, Vadokliai Velžys), 673 kaimai, 29 kaimų dalys, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. ((Išsamiau))	2203	43 800	15 apylinkių	1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 7 miesteliai, 672 kaimai, 30 kaimų dalių, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. ((Išsamiau))		43 941	13 apylinkių	1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 823 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	2202		13 apylinkių	1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai, 643 kaimai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės, 91 viensėdis
1989 m. ((Išsamiau))	2199	41 941	11 apylinkių	1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 747 kaimo vietovės
2001 m. ((Išsamiau))	2179	42 855	11 kaimo seniūnijų	1 miestas, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai), 647 kaimai, 3 geležinkelio stočių gyvenvietės, 102 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2018 m.

2021 m.^sur.

51 775

47 975

43 941

41 941

42 855

43 193

39 011

37 494

35 762

35 426

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 39 011 žmonės:

Lietuviai – 97,44% (38013);
Rusai – 1,21% (472);
Lenkai – 0,23% (91);
Ukrainiečiai – 0,23% (88);
Čigonai – 0,1% (40);
Baltarusiai – 0,09% (34);
Vokiečiai – 0,03% (13);
Kiti – 0,67% (260).

2001 m. gyveno 42 855 žmonės:

Lietuviai – 97,6% (41826);
Rusai – 1,31% (562);
Lenkai – 0,27% (116);
Ukrainiečiai – 0,23% (98);
Čigonai – 0,14% (61);
Baltarusiai – 0,14% (58);
Vokiečiai – 0,05% (20);
Kiti – 0,27% (114).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 84,4 %
stačiatikiai – 0,5 %
sentikiai – 0,3 %
evangelikai reformatai – 0,1 %
evangelikai liuteronai – 0,1 %
kiti – 0,4 %
netikintys/nenurodė – 13,8 %

Gyvenvietės

Karsakiškis

Paįstrys

Šilagalys

Upytė

Velžys

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Ramygala;
8 miesteliai – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
752 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Dembava – 2447
Krekenava – 1375
Velžys – 1291
Ramygala – 1241
Molainiai – 1100
Piniava – 1065
Vaivadai – 968
Staniūnai – 834
Bernatoniai – 799
Naujamiestis – 792

Administracija

Rajono savivaldybės būstinė yra Panevėžyje. Valdžios pasidalijimas:

atstovaujamoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės taryba,
vykdomoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Panevėžio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

, Nyderlandai

Kultūra

Veikia 5 visuomeniniai muziejai, 12 kultūros centrų, per 200 meno mėgėjų kolektyvų.

Švietimas ir ugdymas

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Panevėžio rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, .
nutarimu Nr. T-159 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. M-30
2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Panevėžio rajonas: fotoalbumas (fot. Andrius Repšys, Arūnas Švelna, Gintaras Lukoševičius ir kt.). – Panevėžys: ARG ofsetas, 2006. – 59 p.: iliustr. –

Nuorodos

Savivaldybės tinklalapis 2022-03-13 iš Wayback Machine projekto.
Panevėžio krašto istorija Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Panevėžio rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, .

[3] utarimu Nr. T-159 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

[4] Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. M-30

[5] 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[6] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto