Pajūris (Raseiniai)

Kitos reikšmės – Pajūris.

Pajūris
Pajūrio bažnyčia
Pajūris
55°27′00″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.450°š. pl. 22.028°r. ilg. / 55.450; 22.028 (Pajūris)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Pajūrio seniūnija
Gyventojų (2021)	614
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pajū́ris Kilmininkas: Pajū́rio Naudininkas: Pajū́riui Galininkas: Pajū́rį Įnagininkas: Pajū́riu Vietininkas: Pajū́ryje
Istoriniai pavadinimai	rus. Поюры, rus. Поюрже,jid. ‏Payure‏‎,

Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio  165  Šilalė–Šilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), veikia S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, vaikų globos namai, paštas (LT-75020), dvaro parkas.

Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. 1945 m. dvare įrengta Žemės ūkio mokykla. Dabar dvaro pastate įrengti butai. 2019 m. jos teritorijoje įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo centre – obeliskas ir geležinkelio vagonas, aplink kuriuos, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus, į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija. Yra senosios ir naujosios kapinės.

Obeliskas tremtiniams atminti (miestelio centre)

Etimologija

Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.

Geografija

Per miestelį prateka Jūros upė, nutiestas Pajūrio tiltas. Į Jūrą ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės. Akmens druskos telkinys. Gamtos vertybės:

• Pajūrio dvaro parkas
• Akmenynės ąžuolas
• Pajūrio tuopa
• Pajūrio parko tuopa
• Pajūrio parko ąžuolas

Istorija

Buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas

Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a. Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.

1775 m. valstybinis dvaras privatizuotas, XVIII a. pabaigoje jį valdė Valavičiai, XIX a. pabaigoje – Pliateriai. Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. XIX a. pabaigoje Pajūris – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Tarpukaryje išparceliuotas, didžiąją jo dalį įsigijo K. Nausėda, kuris 1935 m. jį perdavė pranciškonams, kurių vienuolynas Pajūryje veikė iki 1940 m.

Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iki 1941 m. rugsėjo buvo išžudyti visi Pajūrio žydai, kurių prieš karą buvo apie 120 (30 šeimų).

Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo Pajūrio kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.

Lurdas Pajūryje prie bažnyčios

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Pajūrio valsčiaus centras	?
XVI a.		Žemaitijos seniūnija
1861–1915 m.		Raseinių apskritis
1915–1918 m.		Pajūrio apskrities centras
1918–1919 m.		Tauragės apskritis
1919–1950 m.	Šilalės valsčius
1950–1995 m.	Pajūrio apylinkės centras	Šilalės rajonas
1995–	Pajūrio seniūnijos centras	Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m.	1868 m.*	1897 m.^sur.	1898 m.*	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
119	107	503	506	584	499	457	567
1979 m.^sur.	1980 m.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
841	840	1 170	1 218	872	784	614	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Šaltinis šalia šventoriaus
• Lurdo grota prie klebonijos
• Lietuvos 100-mečio akmuo
• Tremtinių vagonas ir obeliskas
• Aikštė prie stotelės

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl.
4. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.322.
5. Rima Norvilienė Naujas karinis miestelis Lietuvoje – prie Jūros įsikūręs Pajūris: ką jame pamatyti?, 2019 rugpjūčio 20 d., 15min.lt
6. Daiva Baronienė. Pajūris rengiasi artileristų įkurtuvėms, 2018-04-10, ve.lt.
7. Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 537 psl. (lenk.)
8. Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 479 psl. (lenk.)
9. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.323. pagal Pajūris (Payure), in Preserving Our Litvak Heritage, Volume II (Pages 102), JEW, http://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania5/lit5_102.html.
10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Pajūris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
15. Pajūris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
16. Kazys Misius ir kt. Pajūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 268
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Pajūris (Žvingių). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 195 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
			ŠILALĖ – 13 km
	Jomantai – 3 km Pakisys - 1 km
	BIKAVĖNAI – 5 km ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km		Didkiemis – 13 km