Pagirys (Ramygala)

Kitos reikšmės – Pagiriai (reikšmės).

Pagiriai
Pagirių miestelis
Pagiriai
55°21′40″š. pl. 24°23′53″r. ilg. / 55.361°š. pl. 24.398°r. ilg. / 55.361; 24.398 (Pagiriai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Šėtos seniūnija
Gyventojų (2021)	326
Vikiteka	Pagiriai
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Pagiriaĩ Kilmininkas: Pagirių̃ Naudininkas: Pagiriáms Galininkas: Pãgirius Įnagininkas: Pagiriaĩs Vietininkas: Pagiriuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Погары, Погиры,lenk. Pogiry, Pagiris

Pagiriai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės rytuose, į rytus nuo Kėdainių, 18 km į pietryčius nuo Ramygalos. Pagirių miestelio seniūnaitija. Stovi medinė Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1944 m.), kapinėse – Pagirių koplyčia. Veikia medicinos punktas, Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras, biblioteka, bendruomenės namai, paštas (LT-58072). Medžio apdirbimo pramonė („Sagmeda“, „Dagmedis“), duonos kepykla. Buvęs sodininkystės centras (dabar visi sodai apleisti). Stovi paminklas tremtiniams ir partizanams (1990 m.).

Miestelį supa Pagirių kaimas. Per gyvenvietę teka Rudekšna. Praeina keliai į Šėtą, Velžį, Ukmergę, Vaiškonius.

Pagirių bokštas

Laisvės paminklas

Miestelio prieigose: „Pagiriai. 1626“

Akmuo su kraštiečio Adomo Jakšto žodžiais

Etimologija

Vietovardis reiškia „vieta prie girios, pagirỹs“.

Istorija

2 km į pietryčius nuo Pagirių rastas (1908 m.) Aneliavos lobis. Jį sudarė XIII a. sidabriniai lydiniai ir žalvariniai papuošalai.

ir kaimas minimi XVI a. pabaigoje. Pirmąją bažnyčią 1626 m. pastatė trys broliai – Gabrielius, Kristupas ir Karolis Bialozarai. Per Šiaurės karą ji sudegė. 1742 m. kun. Penkaševskio rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1876 m. kun. Šimkevičiaus pastangomis naujai perstatyta. Per II pasaulinį karą, 1944 m. vasarą, bažnyčia sudegė. Parapijos salėje įrengta laikina bažnyčia. Šiaurės karo metu, kaimas praktiškai sunaikintas. 1750 m. gavo savaitinio turgaus privilegiją. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. XIX a. Pagiriai buvo Vilkmergės apskrities miestelis, valsčiaus centras.

1909 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje kooperatyvinė pieninė. Pasižymėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių gausa. 1919 m. balandžio 23 d. partizaniškai veikęs 30 vyrų būrys įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. XX a. tarpukariu minimi kaip Pagirys. 1908 m. atidaryta Saulės draugijos mokykla, 1908–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Tarpukaryje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito bankelis, motorinis malūnas. 1944 m. miestelis sudegė. 1944 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos partizanai kelyje iš Pagirių į Ukmergę sunaikino grupę sovietinių pareigūnų.

Sovietmečiu suklestėjo kaip sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė. 2021 m. patvirtintas Pagirių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m.	Pagirių valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1950–1962 m.	Pagirių apylinkės centras	Ramygalos rajonas
1962–1988 m.		Kėdainių rajonas
1988–1995 m.	Šėtos apylinkė
1995–	Šėtos seniūnija	Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*	1897 m.^sur.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1980 m.	1986 m.
174	522	310	424	317	442	511	530	619
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-
546	523	358	326	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Pagirių bokštas: muziejinė ekspozicija

Pagiriai iš pietvakarių

Pagirių varpinės bokštas stovi pačiame miestelio centre, yra šio krašto reprezentacinė vieta. Varpinėje saugomas krašto istorinis palikimas, surinktas iš mokyklos muziejaus bei remiantis senųjų gyventojų pasakojimais ir prisiminimais. Nuo 2019 m. varpinės bokštas įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.

Pagiriuose gyvenusio kunigo Albino Alseikos rūpesčiu 1911 m. pastatyta mūrinė varpinė. Keturių tarpsnių, 28 m aukščio, neogotikinių formų pastatas tuomet pranoko šalia stovėjusią medinę bažnyčią. Per karus varpinė buvo naudota kaip žvalgybos bokštas. Labiausiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. varpinė buvo apgriauta, siekiant neutralizuoti joje įsikūrusį vokiečių kulkosvaidininką. Besitraukiantys vokiečiai sudegino bažnyčią. Dar pačioje karo pradžioje parapijiečiai ryžosi gelbėti varpą, aidėjusį apylinkėje. Jį nukabino naktį ir paslėpė žemėje tarp tvenkinio ir prie bažnyčios stovėjusios daržinės. Jis buvo atkastas tik apie 1960 m.

2012 m. Pagirių bendruomenė ėmėsi žygių išsaugoti nykstantį bokštą. Buvo atliktas jo patalpų remontas, įsigyta reikiamos įrangos ir baldų, suprojektuota bei įrengta ekspozicija „Pagirių atspindžiai“. 2014 m. liepos 6 d. įvyko iškilmingas varpinės atidarymas. Muziejinė ekspozicija išdėstyta visuose bokšto aukštuose, sujungtuose mediniais laiptais. Pirmajame statinio aukšte pateikiama daug informacijos apie Pagirių istoriją, antrajame aukšte pristatoma šio krašto etnografija, aukščiau – pateikiamos žinios apie žymius kraštiečius, mokyklą, be to, pačiame viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokšte rengiami muzikos vakarai, susirenkama paminėti švenčių.

2020 m. buvo tvarkoma bokšto aplinka. Šalia stovi koplytstulpis (aut. A. Narkevičius), minintis Pagirių parapijos įkūrimą 1626 m., ir 1989 m. pasodintas ąžuolas. Atokiau, prie gatvės, nuo 1928 m. auga Nepriklausomybės 10-mečio ąžuolas. Medžiai pažymėti paminkliniais akmenimis su įrašais.

Galerija

• Varpinė, koplytstulpis ir atminimo ąžuolas
• Vaizdas iš varpinės – daugiafunkcis centras
• Apžvalgos aikštelė
• Vienas iš tarpinių aukštų
• Kraštiečių ekspozicija
• Tautiniai drabužiai

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 135 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Pogiry (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 499 psl. (lenk.)
5. Kazys Misius. Pagiriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Pagiriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 734 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Pagiriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 401 psl.
12. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Pagiriai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Pagirių varpinė: atlaikiusi visus karus tapo miestelio simboliu 15min.lt
17. „Objekto Nr. 44347 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

• Pagiriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 481 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
			VADOKLIAI – 17 km
	Paežeriai – 7 km		Vaivadiškiai – 3 km
	ŠĖTA – 13 km		Paobelys - 2,5 km Tulpiakiemis – 3 km SIESIKAI – 12 km