Orimulsija

Orimulsija (angl. Orimulsion) – iš bitumo pagamintas skystas kuras. Pavadinimas – registruotas prekės ženklas. Receptūrą pramoniniam naudojimui sukūrė kompanija Intevep. Tai Venesuelos kompanijos „Petroleos de Venezuela SA“ (PDVSA) mokslinių tyrimų ir projektavimo filialas.

Bitumo šaltiniai

Bitumas, kaip ir akmens anglis bei nafta, yra natūralus gamtinis išteklis. Venesuela bitumą išgauna didžiausiame pasaulio telkinyje Orinoko bituminguose smėlynuose. Įvertintas telkinio dydis yra daugiau kaip 190 trilijonų m³ bitumo. Kiekiu tai atitinka daugiau kaip 50 % žinomų pasaulio naftos išteklių.

Gamyba

Žalias bitumas yra itin klampus, savitasis tankis pagal API yra nuo 8 iki 10 kambario temperatūroje, todėl neįmanoma jį vartoti įprastinėse šiluminėse elektrinėse ar . Orimulsija gaunama sumaišius bitumą su 30 % gėlo vandens ir šiek tiek aktyviosios paviršiaus medžiagos. Gautas mišinys savybėmis primena fuel-oil. Neseniai nuo seno vartotą aktyviąją paviršiaus medžiagą iš fenolio pakeitė panaši medžiaga iš alkoholio. Šis pakeitimas pagerino orimulsijos pervežimo savybes ir sumažino žalą, kurią gali padaryti aktyviosios paviršiaus medžiagos fenolio pagrindu.

Pranašumai

Kaip šiluminių elektrinių kuras orimulsija yra patraukli nes:

• žinomi bitumų ištekliai labai dideli.
• dabartinė pardavimo kaina artima tarptautinėje rinkoje parduodamos akmens anglies kainai.
• santykinai lengvai ir saugiai gaminama, gabenama, laikoma ir pilstoma.
• lengvai uždegama ir pasižymi geromis degimo charakteristikomis.
• ją galima naudoti elektrinėse, suprojektuotose deginti akmens anglį ar mazutą (angl. heavy fuel oil), tereikia tinkamai modifikuoti.

Trūkumai

Jei gabenant orimulsija išsilieja į vandenį, deemulsuojasi ir iš orimulsijos atsiskiria bitumas. Kai jo temperatūra krenta žemiau 30 °C, jis sukietėja. Siurbliai nustoja pumpuoti orimulsiją. Taip užsikišusius vamzdynus tenka kapitaliai remontuoti, nes taip sutirštėjusį bitumą suskystini praktiškai neįmanoma.

Didėjantis vartojimas

Orimulsija dabar daug kur pasaulyje naudojama kaip komercinis elektrinių katilinių kuras (pvz., Kanada, Japonija, Italija ir Kinija). 1995−2007 m. orimulsiją degino AB „Lietuvos elektrinė“. Anksčiau šį kurą naudojo gerokai plačiau ir jo paklausa staigiai kilo. Tačiau PDVSA prasidėjus dideliam streikui didžioji dalis inžinierių buvo atleisti iš darbo. Orimulsija buvo PDVSA inžinierių pasididžiavimas.
Kinijai orimulsija vis tebetiekiama, o likusioms pasaulio šalims jos tiekimas mažėja arba visai nutrauktas.

Numatoma, kad orimulsija turi didelį potencialą kaip namų krosnių kuras.

PDVSA vadovybė mažėjančius orimulsijos pardavimus aiškina ir tuo, kad kylant žalios naftos kainoms paaiškėjo, jog skiedžiant Orinoko bitumus skysta žalia nafta galima gauti tokį mišinį, kurį pardavinėti kaip žalią naftą apsimoka labiau, nei pasaulio rinkoje pardavinėti pagamintą orimulsiją. Pvz., populiarus Merey mišinys (Orinoko bitumas ir Mesa žalia nafta).

Šaltiniai

1. Michael Fox (2006-05-09). „Venezuela Increases Taxes on Oil Companies in Orinoco Oil Belt“. Venezuelanalysis.com. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
2. Christopher J. Schenk; Troy A. Cook; Ronald R. Charpentier; Richard M. Pollastro; Timothy R. Klett; Marilyn E. Tennyson; Mark A. Kirschbaum; Michael E. Brownfield & Janet K. Pitman. (2010-01-11). „An Estimate of Recoverable Heavy Oil Resources of the Orinoco Oil Belt, Venezuela“ (PDF). USGS. Nuoroda tikrinta 2010-01-23.
3. Torrevaldaliga Nord gamykla Civitavecchia
4. „Delfi naujienos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. gruodžio 23 d..

Nuorodos

• PDVSA Bitor 2006-08-22 iš Wayback Machine projekto.
• Oil and Gas Journal: Emulsion fuel options still viable for heavy oil