Olštynekas lenk Olsztynek vok Hohenstein miestas Lenkijos šiaurėje Varmijos Mozūrų vaivadijoje 28 km į pietvakarius nuo

Olštynekas (lenk. Olsztynek, vok. Hohenstein – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, , 28 km į pietvakarius nuo Olštyno, administracinis centras. 7648 gyventojai (2004 m.)

Olštynekas lenk. Olsztynek

Olštyneko valščiaus savivaldybė

Olštynekas 53°35′0″ š. pl. 20°17′0″ r. ilg. / 53.58333°š. pl. 20.28333°r. ilg. / 53.58333; 20.28333 (Olštynekas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija

Gyventojų (2006)	7 591
Plotas	7,69 km²
Tankumas (2006)	987 žm./km²

Vikiteka	Olštynekas

Istorija

Miestą įkūrė Vokiečių ordino Ostrudos komtūras Giunteris fon Hohenšteinas kaip tvirtovę kovoms su prūsais. Pirmą kartą paminėtas 1351 m., o 1359 m. didysis Vokiečių ordino magistras Vinrichas Kniprodė jam suteikė miesto teises.

Miesto planas buvo tipiškas kitiems kryžiuočių įkurtiems miestams. Jo centre buvo didelė turgaus aikštė su bažnyčia ir rotuše, į kurią susibėgo dvi gatvės. Miestas buvo apsuptas 245 x 170 m mūrine 10 m aukščio siena, jame gyveno apie 450 daugiausia vokiečių atsikėlėlių.

Po 1410 m. Žalgirio mūšio miestelėnai pripažino Lenkijos karaliaus valdžią. Per Bado karą 1414 m. miestas nukentėjo nuo lenkų kariuomenės. 1520 m. per miestą užėmė lenkų kariuomenė, o Karūnos didysis etmonas patvirtino jam miesto teises. 1656 m. Olštyneką (mažąjį Olštyną) nusiaubė švedai ir totoriai. 1740 m. jame gyveno 728, o 1811 m. 778 gyventojai. 1764 m. Olštyneke gimė filologas .

1888 m. nutiestas geležinkelis į Dzialdovą, o 1891 m. – į Ostrudą. 1927–1945 m. netoli miesto stovėjo didžiulis monumentas 1914 m. Tanenbergo mūšiui atminti, vadinamasis . Jame 1934 m. buvo palaidotas Vokietijos feldmaršalas ir Veimaro respublikos prezidentas Paulis fon Hindenburgas.

Miestas nukentėjo ir per abu pasaulinius karus. Nuo 1939 m. spalio iki 1945 m. jame veikė nacių koncentracijos stovykla Stalag I-B Hohenstein. 1945 m. miestą smarkiai sugriovė Raudonoji armija. Sudaužytas ir Hindenburgo mauzoliejus, jį mena tik prie miesto rotušės pastatyta liūto skulptūra. 1945 m. miestas atiteko Lenkijai, 1975–1998 m. priklausė .

Transportas

Olštyneką kerta geležinkelis Olštynas – Dzialdovas, automobilių magistralė E77 Gdanskas – Elbingas – Olštynekas – Varšuva, kelias DK51 Olštynas – Bezledas ir DK58 Ščitnas – Ščučinas.

Turizmas

Olštyneke išlikusi XIV a. kryžiuočių pilis, apgriauta XVII a. ir atstatyta 1847–1849 m. steigiamai gimnazijai. Išlikę XV a. miesto sienos fragmentai, didelė dalis senojo miesto plano ir pastatų. Yra Varmijos ir Mozūrijos liaudies statybos muziejus.

Per Olštyneką praeina daug turistinių kelių, iš kurių pagrindinis – į Žalgirio mūšio lauką, kuriame kasmet rengiama mūšio inscenizacija. 2008 m. šventėje dalyvavo apie 4000 riterių ir jų padėjėjų, suvaidinusių Žalgirio mūšio eigą ir apie 200 000 žiūrovų.

Šaltiniai

M. Toeppen, Historia okręgu i miasta Olsztynka, Dąbrówno 2004.
J. Sikorski, Zespół zamkowy oraz system urządzeń miejskich Olsztynka w średniowieczu, [w:] Życie codzienne na dawnych ziemiach pruskich, Rozprawy i Materiały Ośrodka Badań Nauk. im. W. Kętrzyńskiego w Olsztynie, nr 182, Olsztyn 1999.

Olštyneko pilis
Olštyneko muziejus
Olštyneko gatvelė
Olštyneko aikštė
Paminklas Kristupui Celestinui Mrongovijui
Olštyneko katalikų bažnyčia

Nuorodos

Oficiali svetainė