Okinoerabu 島ムニ šimamuniKalbama Amami salos Kagošimos prefektūra Japonija Kalbančiųjų skaičius3200 2004 m KilmėJaponų kal

Kalbos kodai
Okinoerabu 島ムニ šimamuni
Kalbama	(Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonija)
Kalbančiųjų skaičius	3200 (2004 m.)
Kilmė	Japonų kalbos Riūkiū Amamių arba kunigamių Okinoerabu
ISO 639-3	okn

Okinoerabu tarmė arba tiksliau Okinoerabu tarmių grupė (島ムニ, šimamuni) – tarmių grupė, kuria yra kalbama Japonijos Kagošimos prefektūroje esančioje Okinoerabu saloje.

Tarmės

Salos žemėlapis su nurodytomis patarmių skirtybėmis – kirčio tipą, palatalizaciją, vidurinio balsio tarimą.

Okinoerabu tarmė skirstomos į dvi patarmes:

Rytinę Okinoerabu patarmę
Vakarinę Okinoerabu patarmę

Kalbinė riba tarp rytinės ir vakarinės patarmių maždaug sutampa su administracine riba tarp ir gyvenviečių. Skiriasi vidurinio balsio tarimas, muzikinio kirčio sistema.

Anot iš salos kilusios kultūrinės antropologės Takahaši Takajo, kiekviena kalbinė bendruomenė saloje turėjusi išskirtinių bruožų, ir skirtingos šnektos neretai turėjo atskirus pavadinimus. Visos kalbinės bendruomenės saloje tarpusavyje susišnekėti galėjo. Kita vertus, antropologės teigimu, Okinoerabu tarmė buvo nesuprantama kaimyninių Jorono ir Tokunošimos salų gyventojams.

Fonologija

Rytinė Okinoerabu

Fonologija paremta Vadomario patarme (priklauso rytinei Okinoerabu).

Priebalsiai

Priebalsių fonemos

	mˀ	m		nˀ	n									Q
pʰ		b	tʰ	t˭	d					kʰ	k˭	ɡ	ʔ
						t͡ʃʰ	t͡ʃ˭	dz
			s										h
									j			w
								r

Pastabos

Istoriškai patarmėje buvę /k˭/, /t˭/ ir /t͡ʃ˭/ jau yra beveik susilieję į atitinkamai /kʰ/, /tʰ/ ir /t͡ʃʰ/.
/h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
/pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
/dz/ tariamas kaip [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/; kitais atvejais – kaip [d͡z].

Balsiai

Rytinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.

Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje

Kai kurie Okinoerabu tarmės bruožai, lyginant su japonų kalba.

Japonų kalboje sutinkamas /e/ virtęs į /i/.
Japonų kalboje sutinkamas /o/ virtęs į /u/.
Rytinės Okinoerabu patarmės /e/ ir /o/ yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
Japonų kalbos /t͡ʃu/, /su/ ir /zu/ tarmėse aptinkami kaip /t͡ʃʰi/ [t͡ʃʰi], /si/ [ʃi] ir /dzi/ [dʒi].
Japonų kalbos /k/ paprastai atitinka /h/ Okinoerabu tarmėje. Japonų kalbos /ki/ ir /ku/ rytinėje Okinoerabu patarmėje paprastai sutinkami kaip /kʰ/. Taip pat yra žodžių, kurių japoniško /ki/ atitikmuo − /t͡ʃʰi/.
Priebalsis /r/ netariamas, jei yra tarp bet kurio balsio ir /i/.
/kʰ/ ir /g/ prieš /i/ palatalizuojami. Japonų kalbos /ki/ ir /gi/ rytų Okinoerabu patarmėje sutinkami kaip /t͡ʃʰi/ ir /dzi/.
Japonų kalbos /ke/ virtęs į /hi/ žodžio pradžioje; kitais atvejais – į /kʰi/.
Morų persipynimas rytinėje Okinoerabu tarmėje davė pradžią glotalizuotiems ir „įtemptiems“ priebalsiams.

Vakarinė Okinoerabu

Fonologija paremta Činos patarme (priklauso vakarinei Okinoerabu).

Priebalsiai

Priebalsių fonemos

	mˀ	m		nˀ	n							Q N
pʰ		b	tʰ		d				kʰ	ɡ	ʔ
						t͡ʃʰ	dz
			s								h
								j		w
							r

Pastabos

/h/ tampa [ç] prieš /i/ ir /j/ bei [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
/pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
/dz/ tampa [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/. Kitu atveju tariama [d͡z].

Balsiai

Vakarinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.

Skirtumai tarp vakarinės ir rytinės Okinoerabu patarmių

Dabartinės japonų kalbos /gi/ ir /ge/ moros vakarinėje Okinoerabu tarmėje tampa /gi/. Tuo tarpu rytinėje Okinoerabu jos virsta /dzi/ ir /gi/.
Vakarinėje Okinoerabu tarmėje /kʰ/ niekuomet nepalatalizuojama.
Vakarinėje Okinoerabu tarmėje nesutinkami šie priebalsiai: /k˭/, /t˭/ ar /t͡ʃ˭/.

Išnašos

Duomenys apie kodu „okn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.
Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.

[1] Duomenys apie kodu „okn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[takahashi2006-2] Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.

[hirayama1986-3] Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).

[hirayama1969c3-4] Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.