Nola it Nola Italijos miestas Kampanijoje Neapolio provincijoje Miestas yra tarp Vezuvijaus ir Apeninų Nola it Comune di

Nola (it. Nola) – Italijos miestas Kampanijoje, Neapolio provincijoje. Miestas yra tarp Vezuvijaus ir Apeninų.

Nola it. Comune di Nola
Nolos katedra

Nola 40°55′33″ š. pl. 14°31′43″ r. ilg. / 40.92583°š. pl. 14.52861°r. ilg. / 40.92583; 14.52861 (Nola (Italija))

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Kampanija
Provincija	Neapolio provincija

Meras	Geremia Biancardi

Gyventojų (2010)	32 761
Plotas	39 km²
Tankumas (2010)	840 žm./km²
Altitudė	34 m

Pašto kodas	80035
Tel. kodas	081
Tinklalapis	[1]
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Feliksas Kankinys

Istorija

Nola buvo gyvenama jau Bronzos amžiuje. Rastas to laikmečio kaimas, kuris buvo apleistas dėl Vezuvijaus išsiveržimo 1700–1600 m. pr. m. e.

Seniausiose monetose miestas vadinamas Nuvlana. Tai vienas pirmųjų Kampanijos miestų. Manoma, miestą įkūrė ausonų gentis. Jie tikrai gyveno Noloje 560 m. pr. m. e. Kai miestas pasiuntė pagalbą Neapoliui apsiginti nuo Romos invazijos 328 m. pr. m. e., Nola tikriausiai buvo užimta oskų ir samnitų. Per Samnitų karus romėnai užėmė miestą. Per Nola tris kartus pasipriešino Hanibalui ir nebuvo užimta. Per Sąjungininkų karą dėl išdavystės miestas atsidūrė samnitų rankose, kurie jį išlaikė iki Gajaus Marijaus, kurį šie rėmė, pralaimėjimo Sulai, kuris 80 m. pr. m. e. užėmė Nolą su visu Samnijumi. Po septynerių metų čia isiveržė Spartakas, o Augustas ir Vespasianas į Nolą siuntė kolonistus.

Nola, praradusi dalį svarbos, tapo municipija, išlaikė kai kurias savo institucijas ir oskų kalbą. Ji tapo Romos kolonija valdant Augustui, kuris čia mirė 14 m. Vėliau Nola tapo krikščionių piligrimystės centru, kai senatorius Paulinas tapo vyskupu.

Nola buvo Via Popilia kelyje iš Kapujos į Nočerą Inferiorę.

410 m. Nolą nusiaubė Alarikas I, 453 m. Geizericho vandalai, o 806 ir 904 m. saracėnai.

Miestą užėmė Sicilietis XIII a. Nuo Karolio I Anžu laikų iki XV a. vidurio Guy de Monfort valda, o vėliau atiteko Orsiniams, nes jų įpėdinis vedė vienintelę Monfort dukrą. 1459 m. Nolos mūšis garsus dėl Stepono Anžu gudrumo nugalint Alfonsą Aragonietį.

Nukentėjusi nuo žemės drebėjimo XV a., Nola prarado svarbą. 1820 m. revoliucija vadovaujant generolui Pepei prasidėjo Noloje.

Skulptorius Giovanni Merliano gimė Noloje, katedroje yra keli jo darbai.

Dabar Nola yra svarbus miestas prie Neapolio, bet miestą valdo Kamora. Pagrindinis jos pajamų šaltinis yra toksinių atliekų išmetimas kaimo vietovėse netoli Nolos.