Kamora

Kamora (it. Camorra) – bendras pavadinimas nusikalstamoms grupuotėms, veikiančioms Italijos Kampanijos regione, ypač Neapolyje. Iki maždaug XX a. šeštojo dešimtmečio, žodis kamora reiškė nedideles Kampanijoje veikusias nusikaltėlių gaujas, tačiau per sekančius kelis dešimtmečius jos išaugo ir tapo organizuotos didelės grupuotės, kažkiek panašios į Sicilijos mafiją, tačiau mažesnės narių skaičiumi ir turi trumpesnę vadovavimo struktūrą. Šį pasikeitimą lėmė keli faktoriai, iš kurių svarbiausi – Neapolio tapimas svarbiu cigarečių kontrabandos centru, bei Sicilijos mafijos įtaka.

Teismas Kamoros nario Gennaro Cuocolo žmogžudystės byloje, kuria Italijos policija stengėsi galutinai sunaikinti šiuos nusikalstamus susivienijimus. 1911 – 1912 m.

Kamoros ištakos nėra pilnai aiškios. Pagal populiarą versiją, ji susikūrė maždaug XVII a. pabaigoje iš slaptos ispanų banditų organizacijos . Tačiau Gardunjos istoriškumas yra abejotinas, o pirmosios camorra vadintos organizacijos tikriausiai turėjo nedaug bendro su dabartine kamora. Pirmasis žinomas šio žodžio paminėjimas istoriniuose šaltiniuose yra iš XVII a. ir apibūdino žmones, už pinigus saugančius nelegalius lošimo namus bei įspėjančius lošėjus, jei artėja policija.

Šaltiniai

2. I. Montanelli, R. Gervaso. „L'Italia del Seicento“. Rizzoli Editore, Milano, 1969 m.
3. León Arsenal, Hipólito Sánchiz. „Una historia de las sociedades secretas españolas“. Barcelona: Planeta, 2006 m.,
4. Tom Behan. „The Camorra“. Routledge, 1996 m. .