Nobelio premija šved Nobelpriset norv NobelprisenNobelio premijos medalisSkiriama užPasiekimus fizikos chemijos fiziolog

Nobelio premija šved. Nobelpriset norv. Nobelprisen
Nobelio premijos medalis
Skiriama už	Pasiekimus fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros ir taikos srityse
Įsteigta	1901 m.
Valstybė	Švedija (visos Nobelio premijos, išskyrus taikos) Norvegija (tik Nobelio taikos premija)
Skiria	Švedijos karališkoji mokslų akademija (fizikos, chemijos ir ekonomikos) Karolio institutas (fiziologijos ir medicinos) (literatūros) (taikos)
Apdovanojimai	Auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas (11 mln. Švedijos kronų)
Laureatai	975 laureatai (609 premijos)
Svetainė	www.nobelprize.org

Nobelio premija (šved. Nobelpriset, norv. Nobelprisen) – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Teikiama nuo 1901 m. pagal švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentu išreikštą valią. Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanoti Žanas Anri Diunanas bei . Per visą istoriją premiją yra gavę beveik 1000 asmenų bei organizacijų, tik maža dalis laimėtojų premijos atsisakė.

Istorija

Premija sukurta gerbiant švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Testamentą A. Nobelis pasirašė 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos-Norvegijos klube Paryžiuje. Pagal šį testamentą A. Nobelis 96% savo turto skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos), kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai. Viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį A. Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas daugiausia karinėje sferoje.

Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.

Sritys

Kasmet teikiamos premijos už šių sričių pasiekimus:

Nuo 1901 metų

fizikos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
chemijos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
fiziologijos ir medicinos (renka Karolio institutas),
literatūros (renka Švedijos akademija)
taikos (renka komitetas, paskiriamas Norvegijos parlamento – Stortingo).

Nuo 1969 metų

ekonomikoje (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija).

Pretendavimas

Kiekvienais metais Nobelio laureatus išrenkančiose institucijose esantys specialūs komitetai atlieka įvairių šalių tam tikros srities mokslininkų apklausas, norėdami išsiaiškinti, ką jie siūlytų apdovanojimui. Atrinkti pretendentai siūlomi platesniam balsavimui, kuris vyksta spalio mėnesį, o laimėtojai paskelbiami iš karto po balsų skaičiavimo. Premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln. eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.

Iš Lietuvos kilę laureatai

1961 m. Nobelio chemijos mokslų premiją gavo Melvin Calvin už fotosintezės elektrocheminių procesų tyrimą. Jo tėvas – emigrantas iš Kalvarijos.
Pirmasis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas buvo 1980 metais apdovanotas Česlovas Milošas.
Po poros metų už chemijos mokslo laimėjimus apdovanotas Želvoje gimęs Aronas Kliugas.
1985 m. šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas Bernardas Lounas buvo apdovanotas Nobelio premija kaip vienas iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 06 07 Utenoje, o 1935 m. su šeima išvyko į JAV.
1988 m. () gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje.
1991 m. Nobelio literatūros premiją gavo Nadine Gordimer už Apartheido skaldymą plunksnos jėga.
1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Deividas Li (David Lee) gavo 1/3 Nobelio premijos už fizikos tyrinėjimus.
Už fiziologijos ir medicinos tyrimus 2002 metais 1/3 premijos buvo skirta Sidniui Brėneriui (Sidney Brenner).
2013 m. 1/3 chemijos nobelio premijos pelnė litvakas Michael Levitt.
2013 m. kartu su ir , ekonomikos nobelio premiją pelnė lietuvių kilmės amerikietis Yale universiteto profesorius .

Šaltiniai

Agneta Wallin Levinovitz, Nils Ringertz. The Nobel Prize: The First 100 Years. World Scientific, 2001, p. 26
http://www.britannica.com/nobelprize/article-9018738
Foreign Minister congratulates Litvak Levitt on winning Nobel Prize Archyvuota kopija 2013-10-13 iš Archive.is projekto
http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/economic-sciences/laureates/2013/shiller-bio.html

Nuorodos

Nobelio premijos fondo svetainė internete
Nobelio premijos archyvas

[1] Agneta Wallin Levinovitz, Nils Ringertz. The Nobel Prize: The First 100 Years. World Scientific, 2001, p. 26

[2] ttp://www.britannica.com/nobelprize/article-9018738

[3] Foreign Minister congratulates Litvak Levitt on winning Nobel Prize Archyvuota kopija 2013-10-13 iš Archive.is projekto

[4] ttp://www.nobelprize.org/nobel_prizes/economic-sciences/laureates/2013/shiller-bio.html