Nikėlai

Nikėlai
Nikėlai
55°29′17″š. pl. 21°36′40″r. ilg. / 55.488°š. pl. 21.611°r. ilg. / 55.488; 21.611 (Nikėlai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2021)	11
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Nìkėlai Kilmininkas: Nìkėlų Naudininkas: Nìkėlams Galininkas: Nìkėlus Įnagininkas: Nìkėlais Vietininkas: Nìkėluose

Nikėlai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kair. intakas). Ribojasi su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučiių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.

Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha), veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920–1952) žuvimo vietą.

Istorija

Partizanų būrio vado Č. Čiužo žuvimo vieta

Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus.

XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (1901–1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (1905–1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Telšių ir Švėkšnos kraštotyros, Palangos gintaro muziejuose.

Nuo 1820 m. Nikėlai priklausė Vilkėno dvarui. 1880–1882 m., atribojant dvaro žemes, tarp Nikėlų kaimo gyventojų ir Vilkėno dvaro savininko grafo Aleksandro Platerio (1845–1922) vyko ginčai.

Tarpukaryje Nikėlų kaimo durpynas, priklausęs trims savininkams, eksplotuotas; durpes pirko ne tik Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų, bet ir Klaipėdos krašto gyventojai; nuo 1938 m. durpės buvo presuojamos.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu Nikėluose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio žolės miltų agregatas (nugriautas 1996 m.), karvidės (nugriautos 2004 m.).

Nikėlų kapinynas 1997 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu.

1923 m. Nikėlų kaime buvo 55 gyventojai (10 ūkių), 1997 m. – 20 gyventojų (10 ūkių).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.
53	55	51	42	39	20
1997 m.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
20	24	21	11	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Evangelikų liuteronų kapinės

Nikėluose gimė:

• Leonas Toliušis (g. 1927), mokslininkas biochemikas, pedagogas; dirbo Kauno medicinos Institute.

Nikėlų Evangelikų liuteronų kapinėse palaidotas:

• (1921 m. spalio 7 d. Marijampolėje – 1997 m. rugsėjo 27 d. Kungalve, Švedija), kalbotyrininkas, vertėjas.

Šaltiniai

• A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Nikėlai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 693 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.