Nigerijos ekonomika

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lagosas – Nigerijos finansinis centras

Nigerijos ekonomija

Nigerijos ekonomika yra priklausoma nuo naftos, žemės ūkio ir mainų. Šeštajame dešimtmetyje agrikultūra buvo daugiau nei pusė BVP. Naftos sektorius kuris atsirado šeštajame dešimtmetyje, prigijo septintajame dešimtmetyje dabar yra svarbiausias nepriklausomybės įrodymas: jis sudaro apie 20 % BVP, 95 % mainų su kitomis šalimis, 65 % biudžetų įplaukų.

Anksčiau egzistavęs didelis žemės ūkis negalėjo pasivyti didėjančio Nigerijos žmonių skaičiaus, todėl anksčiau eksportavęs dabar jis importuoja maisto produktus. Dabar Nigerija yra tarp 20 skurdžiausių šalių.

Darbo jėgos rinka ir nedarbas

60 mln. Nigerijos žmonių yra nedarbingi ir tai yra opiausia šalies problema. 2005 m. jis buvo 2,9 %, o 2006 m. jau 5,8 %.

Žemės, miško ūkis ir žvejyba

Žemės ūkis

Žemės ūkio sektorius sumažėjo dėl naftos dominavimo, bet jis užima 33 % BVP (1997 m.). Bandymai atgaivinti žemės ūkį nebuvo sėkmingi. Nigerija 9-ajame dešimtmetyje eksportavo kakavą, kaučiukas, produktus iš palmės. Pelno šaltiniai yra kakava, guma, kuri yra beveik visa eksportuojama, kava, palmių branduolys. Palmių aliejaus sektorius kuris buvo didelis 7-ajame dešimtmetyje dabar yra neišvystytas. Pavieniai ūkininkai, kurie sudaro 2/3 populiacijos augina sorgus, kukurūzus, manijokus, batatus, , ryžius, kviečius. Fermos yra mažos mažiau nei 1 hektaras Pietų valstijos, ir 3 hektarai atviresnėse Šiaurės valstijose. Dažniausiai naudojami įrankiai yra kauptukas ir mačetė. Dėl augančios populiacijos ir blogėjančios aplinkos, mažai laikymui skirtų vietų ir mažai investicijų derlingumas blogėja. Dėl augančios populiacijos ir urbanizacijos maisto stygius nemažėja nepaisant valdžios pastangų.

Auginamos kultūros yra: šakniagumbiai: batatai, jamai, tarai, manijokai yra pagrindinės auginamos kultūros Pietų valstijose, tuo tarpu javai ir pupos, tokie kaip sorgai, , kukurūzai yra pagrindiniai maisto produktai sausesnėje Nigerijos pusėje.

, tokie kaip aliejaus palmės, kakavmedžiai, kaučiukmedžiai yra pagrindiniai medžiai pietuose, o žemės riešutai ir medvilnė yra gaunami iš šiaurės. Kakavos pupelės, nuo kakavmedžio yra pagrindinis eksporto produktas.

Avių, kiaulių, ožkų buvo neišvystytas 21-ojo amžiaus pradžioje. Galvijų augintojų gentis Fulani vis dar yra pagrindinė jautienos gamintojas. Vis dėlto, mėsos suvartojimas Nigerijoje ir kitose Afrikos regionuose nėra toks didelis kaip išsivysčusiuose Vakarų šalyse.

Nigerija neturi dirbamos žemės taip pat jos trūkumas yra jaučiamas tankiai apgyvendintose vietovėse, kurios yra Kano, , valstijose. Tai privertė sklypų supirkėjus, tokius kaip: , Ibibio, gentis į kitas šalies vietas.

Miško ūkis

Iš viso Nigerijos miško ūkis užima 13571 ha. ir tai sudaro 1/5 viso jos ploto. Daugoma jo sunaikino miško deginimai dėl dirbamos žemės trūkumo. Miško naikinimai vyksta labiau apgyvendintoje teritorijoje, tokioje kaip Nigerio deltoje ir sausesnėje savanoje. Labai daug yra egzotinių rūšių medžių tokių kaip gmelina ir tikmedis, kurie buvo pasodinti vyriausybės, tam kad tiektų kurą ir telegrafo stulpams statyti. Sausringose , Kano ir valstijose miškai sodinami tam, kad sustabdyti Saharos dykumos plitimą. Jos taip pat prisodintos vandenskyrose apsaugoti upių baseinus nuo dirvos erozijos.

Žvejyba

Žuvis yra svarbus Nigerijos gyventojo maisto davinys, bei proteino šaltinis.

Naudingos iškasenos

Dujos ir nafta

Nigerija yra didžiausia naftos gamintoja Afrikoje ir vienuolikta pasaulyje. Tokios kompanijos kaip , , , , , siurbia naftą iš platformų Nigerijoje. Dujos sudaro apie 104 trilijonus kubinių metrų. Tai jai leidžia užimti dešimtą vietą pasaulyje.

Kalnakasyba

Anglių iškasenų yra maždaug apie 2,5 milijardų tonų, 250 milijonų tonų, klinčių 600 milijonų tonų. Anglis pirmą kartą Afrikoje buvo atrasta 1909 m. nedidelėje Ogbetės apskrityje Enugu mieste.

Taip pat Nigerijoje iškasama deimantų, alavo, gaminamas cementas, bei kitos statybinės medžiagos, chemikalai, trąšos, keramika, plienas.