Neskraidymo zona

Neskraidymo zona (ang. No-fly zone) – teritorija ar žemės plotas, virš kurio kariniais veiksmais kontroliuojant yra draudžiamas bet koks orlaivių skraidymas. Įprastai tokios zonos yra sukuriamos karinių konfliktų vietose ir yra kontroliuojamos vienos iš karinių pusių, kad į ją nepatektų priešiški kariniai orlaiviai. Jiems pasirodžius danguje įprastai panaudojant jėgą tokie orlaiviai numušami.

Iki šiol neskraidymo zonos buvo įvestos raudonai pažymėtose šalyse – Irake, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Libijoje.

Neskraidymo zonos pasitelkiant ir priešlėktuvinę gynybą gali būti panaudota ir taikos metu – Londone 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių metu tokia zona buvo įvesta siekiant apsisaugoti nuo teroristinių išpuolių.

Neskraidymo zonų naudojimas labiausiai išryškėjo po 1991 m. Persijos įlankos karo.

Buvusios neskraidymo zonos

Irakas, 1991–2003

1991 m. pasibaigus Persijos įlankos karui, JAV kartu su 35 koalicijos šalimis Irake įvedė 2 neskraidymo zonas. Pasak JAV, šiaurinė zona buvo įvesta siekiant apsaugoti kurdus nuo Sadamo Huseino kontroliuojamų Irako pajėgų, o pietinė neskraidymo zona turėjo apsaugoti Irako šiitų bendruomenę.

Šių neskraidymo zonų įvedimas negavo JTO pritarimo.

Bosnija ir Hercegovina, 1993–1995

1992 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba patvirtino 781 rezoliuciją, pagal kurią uždrausti bet kokie neautorizuoti orlaivių judėjimai Bosnijos oro erdvėje. Pagal šią rezoliuciją NATO stebėjo oro erdvę virš šalies, tačiau negalėjo imtis karinių priemonių prieš erdvės pažeidėjus. 1993 m. JTO Saugumo Taryba patvirtinto 816 rezoliuciją, pagal kurią buvo leista NATO orlaiviams imtis visų reikiamų priemonių oro erdvės valdymui.

Libija, 2011

2011 m. NATO karinės pajėgos pagal 1973 JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją pradėjo veiksmus, siekiant sustabdyti Muammar al-Gaddafi režimo nusikaltimus prieš piliečius. 2011 m. kovo 17 d. virš šalies buvo įvesta neskraidymo zona.

Libija, 2018 ir 2019

2018 m. neskraidymo zoną Libijoje įvedė Libijos nacionalinė kariuomenė. Vėliau šis režimas 10 dienų buvo įvestas 2019 m., siekiant atgauti naftos gamybos teritorijų kontrolę.

Diskusijos dėl zonos įvedimo Ukrainoje, 2022

Prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą, pastarosios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO šalis su prašymu virš Ukrainos įvesti neskraidymo zoną. Tačiau NATO vadovas Jens Stoltenberg atsakė nesiruošiantis to daryti, nenorint sukelti pasaulinio konflikto.

Šaltiniai

1. "Air Exclusion Zones: An Instrument for Engagement in a New Century," Brig General David A. Deptula, in "Airpower and Joint Forces: The Proceeding of a Conference Held In Canberra by the RAAF, 8–9 May 2000," . Suarchyvuotas originalas March 20, 2015. Nuoroda tikrinta May 16, 2015.{{}}: CS1 priežiūra: archived copy as title ()
2. „BBC News | FORCES AND FIREPOWER | Containment: The Iraqi no-fly zones“. news.bbc.co.uk. Nuoroda tikrinta 2019-10-17.
3. „No-fly zones: The legal position“. 2001-02-19. Nuoroda tikrinta 2019-10-17.
4. Resolution (March 31, 1993). „Resolution 816 (1993) – Adopted by the Security Council at Its 3191st Meeting, on 31 March 1993“. United Nations Security Council (via ). Nuoroda tikrinta March 9, 2011.
5. Bilefsky, Dan; Landler, Mark (March 17, 2011). „U.N. Approves Airstrikes to Halt Attacks by Qaddafi Forces“. The New York Times.
6. "Security Council Approves ‘No-Fly Zone’ over Libya, Authorizing ‘All Necessary Measures’ to Protect Civilians, by Vote of 10 in Favour with 5 Abstentions"
7. . The Libyan Address Journal. 2019-02-08. Suarchyvuotas originalas 2019-04-08. Nuoroda tikrinta 2019-04-08.
8. „Haftar's forces confirm control of Libya's Sharara oilfield | The Libya Observer“. www.libyaobserver.ly. Nuoroda tikrinta 2019-04-08.
9. Antrobus, Sophy (5 March 2022). „No-fly zones would escalate the Ukraine war – but they shouldn’t be off the table | Sophy Antrobus“. The Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 7 March 2022.