Nerėpai if 270px Nerėpai 56 06 32 š pl 21 36 25 r ilg 56 109 š pl 21 607 r ilg 56 109 21 607 Nerėpai Apskritis Klaipėdos

Nerėpai

Nerėpai

56°06′32″š. pl. 21°36′25″r. ilg. / 56.109°š. pl. 21.607°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Mosėdžio seniūnija

Gyventojų

0

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Nerėpaĩ
Kilmininkas:	Nerėpų̃

Nerėpai – kaimas pietiniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 6 km į pietus nuo Mosėdžio.

Geografija

Kaimavietė plyti lygumoje, apjuosta Šaučikinės, Rimšinės, Lindinės ir Raisto miškų, tik pietuose susisiekia su pirmaisiais Nerėpais. Vakaruose ji ribojasi su Šauklių, šiaurėje – Šniukščių, rytuose – antrųjų Dvarčininkų ir pirmųjų Dvarčinininkų žemėmis.

Istorija

Kaimavietė apima šiaurinę istorinio Nerėpų kaimo dalį. Nerėpai (lenk. Nereppy) pirmąkart paminėti 1568 m. Jie plytėjo tarp Salanto ir Erlos, ribojosi su Erlėnais, Šaučikiais, Šaukliais, Kulaliais, Baidotais ir Laiviais. XVIII a. priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniais reikalais nuo 1630 m. rūpinosi Salantų bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 11, 1821, 1843 ir 1846 m. – 9, 1866 m. – 8 dūmai. Apie 1847 m. kaimas buvo atimtas iš trinitorių vienuolyno ir perduotas valstybiniam Mosėdžio dvarui.

Senoji gyvenvietė buvo įsikūrus pietinėje kaimo dalyje (dab. Nerėpai), abipus kelio Erlėnai–Nerėpai–Šaukliai. Šiaurinėje Nerėpų ir ir vakarinėje Šaučikių žemių dalyje plytėjo dvaro miškas, vadinamas bendru vardu Šaučikine. Jame buvo kaimo ganyklos, o XVII–XVIII a. kūrėsi vienkieminės Nerėpų užusienio sodybos. Šaučikių ir Nerėpų kaimus skyrusio akmenų pylimo fragmentas išliko Šaučikinės miško vakariniame pakraštyje, Erlos kairiojo kranto slėnyje. 1870 m. Nerėpų kaime ir Nerėpų užusienyje buvo 27 revizinės sielos (prievolininkai vyrai) ir 247 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo valstybinį žemės mokestį. 1923 m. kaime 14 ūkių.

Po baudžiavos panaikinimo įsteigus valstiečių luominę savivaldą, kaimas buvo priskirtas Mosėdžio valsčiaus Mosėdžio seniūnijai. Per XIX–XX a. žemės reformas kaimas neteko rytinės dalies žemių, kurios buvo priskirtos Šaučikiams ir Erlėnams, o Šaučikinės miško šiaurinė dalis – Šaukliams. Išlikęs kaimas sovietmečio administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu buvo padalintas pusiau: Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijai liko šiaurinė, o Kretingos rajonui perduota didesnioji, pietinė Nerėpų žemių dalis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
1915–1919 m.	Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1919–1950 m.	Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Šauklių apylinkė, Salantų rajonas
1954–1959 m.	Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 m.	Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas
nuo 1995 m.	Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.

1821 m.

1843 m.

1866 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

112

114

81

100

28

21

2

0

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 16 (Nerepty)
Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 85
Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 117
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.