Kitos reikšmės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia 54 42 01 80 š pl 25 18 44 70 r ilg 54 7005000 š pl 25 3124167 r ilg 54 7005

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

54°42′01.80″ š. pl. 25°18′44.70″ r. ilg. / 54.7005000°š. pl. 25.3124167°r. ilg. / 54.7005000; 25.3124167

Vilniaus Išganytojo bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Antakalnio g. 27
Statybinė medžiaga	tinkuotas plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1717 m.
Stilius	barokas

Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilniuje, Antakalnyje.

Istorija

Anksčiau bažnyčios vietoje stovėjo pagonių šventykla.

1693 m. bažnyčios fundatorius Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega čia įkurdino vienuolius trinitorius. Bažnyčia statyta nuo 1694 iki 1717 m., statybai vadovavo . Bažnyčia pastatyta tuometinėje Sapiegų rezidencijos teritorijoje, Sapiegų lėšomis. Bažnyčia su trinitorių vienuolynu ir su Sapiegų rūmais sudarė didingą ansamblį Antakalnyje. Bažnyčios dekoravimas truko iki 1756 m.

1790 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyti šoniniai altoriai.

Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais italas Pjetras Pertis. Jam pasitraukus bažnyčios dekoravimo darbus vykdė keli skirtingų sugebėjimų menininkai. 1716 metais baigus pirminius bažnyčios dekoravimo darbus, vyskupas Povilas Ksaveras Bžostovskis ją konsekravo Švč. Jėzaus Atpirkėjo titulu.

1756 metais užbaigus dekoravimo darbus, bažnyčia vėl konsekruota Švč. Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulais.

Po 1863 m. sukilimo Maskvai uždarius vienuolyną, bažnyčia paversta į šv. Mykolo Arkangelo cerkvę. Šiuo laikotarpiu bažnyčia nuniokota - nugriauti antrojo aukšto skliautai, paaukštintos lubos, nugriautas centrinis altorius, sunaikinta rokokinė sakykla, pastatytas utilitarių formų prieangis, uždengęs portalą.

1924 m. restauruotas bažnyčios interjeras, vėliau grąžinta buvusi žibinto ir bokštų šalmų forma. Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia paeiliui veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė ir Universiteto klinikos.

Sovietmečiu bažnyčioje buvo įkurtas karinės intendatūros sandėlis.

1993 m. vienuolyno ansamblis suremontuotas ir jame pradėjo veikti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija. Nuo 2000 m. bažnyčią aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai ir seserys. Nuo to laiko ansamblis vadinamas Šventojo Jono Teologo vardu.

Architektūra

Bažnyčia centriško aštuonkampio plano, dengta originaliu aštuonkampiu kupolu, kurio dekoras ir skulptūros visiškai dengia ir slepia būgno konstrukciją. Bažnyčios išmatavimai - 17,5 x 17,5 m. Kupolo aukštis - 34 m. Trinitorių rūpesčiu 1726 m. bažnyčios vidaus šoninėse nišose pastatyti šeši barokiniai altoriai ir rokoko formų sakykla. Centriniame altoriuje pastatyta stebuklingos Jėzaus Nazariečio ("Ecce Homo") statulos kopija (dabar perkelta į šv. Petro ir Povilo bažnyčią). XVIII a. (greičiausiai 1756 m.) bažnyčiai iš priekio pristatyti du masyvūs keturkampiai, dengti smailėjančiomis aštuonkampėmis viršūnėmis bokštai. Fasade ryškus puošnus augalinių motyvų frizas su reljefiškai pavaizduota belaisvių karių grupe (karių grąžinimu iš belaisvės rūpinosi trinitoriai). Apytiksliai tuo pat metu tris paveikslus bažnyčiai nutapė Pranciškus Smuglevičius.

Bažnyčios kupolas yra buvęs pats didžiausias visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Šaltiniai

„Išganytojo bažnyčia – Sapiegų rūmų ansamblio perlas“. lrt.lt.

Nuorodos

Vikiteka: Vilniaus Išganytojo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šv. Jono brolių vienuolynas
Bažnyčios ir vienuolyno istorija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
Viešpaties Jėzaus bažnyčia
Viešpaties Jėzaus bažnyčia
Adamonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija 1. V., "Mokslas", 1987.
Lietuvos architektūros istorija II. V., Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

[1] „Išganytojo bažnyčia – Sapiegų rūmų ansamblio perlas“. lrt.lt.