Narmantai

Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Narmantai (Klaipėda).

Narmantai
Pakelės koplytėlė prie Litvinienės sodybos
Narmantai
56°06′36″š. pl. 21°27′32″r. ilg. / 56.110°š. pl. 21.459°r. ilg. / 56.110; 21.459 (Narmantai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Gyventojų (2011)	8
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Narmantaĩ Kilmininkas: Narmantų̃

Narmantai (arba Narmontai) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės.

Etimologija

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narmontas (liet. Narmantas) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Narmąty, Narmonty, Normonty, rus. Нармонты, Нармантай, liet. Narmontai, Narmantai, žem. Narmontā.

Geografija

Kaimas plyti lygumoje. Jį iš šiaurės, vakarų ir pietvakarių juosia Spanguolyno, Peldinės ir Narmantų miškai. Titk pietryčiuose - rytuose kaimas susisiekia su Jakštaičių, vakaruose – su Peldžių kaimo žemėmis. Pietrytinėje dalyje išteka Juodupis – kairysis Erlos intakas.

Istorija

Kaimas susiformavo XVI – XVII a. Priklausė Salantų, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Pirmąkart paminėtas 1750 m. Salantų parapijos gyvenviečių sąraše.

Angelo skulptūrėlė. 1935 m. Aut. J. Paulauskas

1750 m. buvo 7, 1821 ir 1843 m. – 9, 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,1923 m. – 29 ūkiai.

Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčių kunigai.

Lietuvos žemės reformos metu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Iš Grūšlaukės per kaimą link Skuodo nutiestas žvyrkelis, tiesiogiai sujungęs Skuodą su apskrities centru – Kretinga.

Kaimas turėjo savo kapines, kuriose mirusieji laidoti iki XVIII a. pab.

Narmantus juosiančiame miškų masyve 1944–1952 m. veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.

Pokariu Narmantai ir Jakštaičiai buvo sujungti į vieną kolūkį, kurio centrinė gyvenvietė pradėta statytis ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Narmantai–Juodupėnai. Vėliau ūkis buvo prijungtas prie Kirovo kolūkio, o naujoji gyvenvietė liko pagalbine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1940	Juodupėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941	Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941-1944	Juoduopėnų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950	Juodupėnų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950-1953	Bargalio apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1959	Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
1959-1972	Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
1972-1995	Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m.	1843 m.	1866 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.
69	88	122	157	176	140
1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	-
88	18	18	16	8	-
Demografinės raidos histograma

Kultūros paveldas

• Narmantų senosios kapinės (XVI – XIX a.).
• Etninės mažosios architektūros statiniai:

– P. Gedrimo sodybvietės koplytėlė (XIX a. pab. pastatė F. Gedrimas; rekonstr. XX a. pab.);
– J. Vasiliausko sodybvietės koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pab.; rekonstr. 1920 m. ir XX a. pab.);
– pakelės koplytėlė su Marijos, Lurdo Marijos, Piemenėlio, Angelo su gėle ir klūpančio angelo skulptūromis (1938 m. pastatė D. Kuprys; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– B. Litvinienės sodybos koplytėlė su Šv. Pranciškaus ir Angelo skulptūromis (1935 m.; skulptūrų autorius J. Paulauskas);
– kryžkelės koplytstulpis su Švč. Lurdo Marijos, Šv. Izidoriaus ir Šv. Jurgio skulptūromis (1912 m. pastatė, 1940 m. rekonstravo F. Gedrimas; skulptūrų autorius nenustatytas).

Galerija

• Kryžkelės koplytstulpis (1912 m.; aut. F. Gedrimas)
• Gedrimų sodybvietės koplytėlė (rekonstr. XX a. pab.)
• Vasiliauskų sodybvietės koplytėlė (1920 m.)

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
   Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskie w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 664

Aplinkinės gyvenvietės
	Serapinai – 2 km LENKIMAI – 12 km	Žalgiriai – 3 km	Palšiai – 3 km MOSĖDIS – 9 km
	Peldžiai		Jakštaičiai
	Grūšlaukė – 4 km DARBĖNAI – 15 km	Bajoraliai – 5 km	Juodupėnai – 3 km SALANTAI – 9 km