JakštaičiaiPakelės koplytėlėJakštaičiai56 06 11 š pl 21 29 13 r ilg 56 103 š pl 21 487 r ilg 56 103 21 487 Jakštaičiai A

Jakštaičiai

Jakštaičiai

56°06′11″š. pl. 21°29′13″r. ilg. / 56.103°š. pl. 21.487°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Imbarės seniūnija

Gyventojų

25

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Jakštáičiai
Kilmininkas:	Jakštáičių

Jakštaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės, prie Juodupio upelio.

Etimologija

Pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilo nuo pirmojo naujakurio Jakšto vaikų Jakštaičių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Jaksztaycie, Jaksztajcie, rus. Якштайцы, Якштайчяй, vok. Jakschtaizy, liet. Jakštaičiai, žem. Jakštātē.

Maksvyčių klėtis (XIX a. vid., rekonstr. 1940 m.)

Geografija

Kaimas įsikūręs lygumoje. Jį supa nedideli Jakštaičių, Bardilienės, Rokiškės, Kalno, Juodupėnų, Palšių, Narmantų miškai, o žemėmis vingiuoja Juodupis ir keli bevardžiai jo intakai. Kaimą kerta kelias Juodupėnai–Narmantai.

Istorija

Prie kapinių rasta akmens kirvis liudija, kad žmonių kaimo žemėje gyvenama nuo priešistorinių laikų.

Kaimas įsikūrė XVI–XVII a. Pirmąkart paminėtas 1646 m. Priklausė Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 12, 1821 ir 1843 m. – 18, 1846 m. – 12, 1866 m. – 16 katalikų sodybų.Kaimas buvo gatvinis, sodybos stovėjo abipus pagrindinės gatvės, kuria ėjo senasis kelias link Narmantų. Kelios vienkieminės sodybos XVIII–XIX a. atsirado kaimo žemių pietvakarinėje dalyje, Jakštaičių užusienyje.

1923 m. buvo 30 ūkių.Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius, šiaurinėje jo dalyje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę vadino Varnakais. Tarpukariu įkurta Jakštaičių pradinė mokykla,, veikė Leono Gedrimo kalvė.

Pokariu kaime gyveno 12 šeimų (Prano Alonderio, Antano Anužio, Leono Gedrimo, Jono Kubiliaus, Kazio Maksvyčio, Juozo Meškio, Juozo Nomgaudo, Liudo Pauliaus, Prano Sendrausko, Juozo Vaserio, Juozo Vičiulio, Liudo Vičiulio). Aplinkiniuose miškuose 1944–1951 m. veikė Kardo rinktinės partizanai.

1949 m. ūkininkai buvo suvaryti į kolūkį, kurį sudarė Jakštaičių, Narmontų ir Rokiškės kaimai. Vėliau ūkis sujungtas su gretimu Narmontų kolūkiu. Naikinant vienkiemius naujoji kolūkinė gyvenvietė pradėta kurti Narmantuose, ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Juodupėnai–Narmantai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m.	Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Juodupėnų apylinkė, Salantų rajonas
1954–1959 m.	Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
1959–1977 m.	Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
1977–1995 m.	Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.

1821 m.

1843 m.

1866 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

104

131

153

185

182

148

152

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

80

47

34

29

25

-

Veserio (buv. Kubiliaus) sodyba, 1870 – 1877 m.

Architektūra

Išliko 5 XVIII – XIX a. etnografinės sodybos (P. Alonderio, K. Maksvyčio, J. Vaičekausko, R. Gikarienės ir A. Kubiliaus). Vertingos kaip autentiški Žemaičių kraštui būdingi etninės architektūros statiniai, išlikę mažai ūkinės veiklos pakeistoje gamtinėje aplinkoje. Pagrindiniai saugomi sodybų statiniai – namas, svirnas, tvartas ir žardai.

2005 m. Jakštaičių kaimo gyvenvietė paskelbta valstybės saugoma urbanistine vietove.

Kultūros paveldas

Jakštaičių senosios kapinės (XVII – XIX a.)
Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, (1903 m., statė Stasys Nomgaudis).
Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Kristaus kalėjime, Švč. Mergelės Marijos, Nukryžiuotojo skulptūromis ir Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslu (XX a. pr., statė Juozas Vičiulis).
Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, Šv. Barboros ir Šv. Juozapo skulptūromis (kopl. 1938 m., skulpt. XIX a.).
Kryžius su koplytėle, Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Šv. Florijono skulptūromis ir Kristaus apverkimo skulptūrine grupe (1891 m., autorius – Antanas Milašius).
Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas Adomas Skersys–Ąžuolas (1918–1947).

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, – F. 5, b. 158, s. v. 16. – L. 49v
Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaras inventorių duomenimis. – Nuo Skilandžių iki Salantų…, 2012-11-05
Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 70, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153
Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
Švietimo darbas – 1930. – Nr. 9. – P. 411, 417
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Jakštaičiai (Kretinga). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 482 psl.
Kultūros vertybių registras: Gyvenvietė, Kretingos r. sav., Jakštaičių k. (Imbarės sen.)
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornam. kryželiu, Kristaus kalėjime, Marijos…
Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su skulptūromis
Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis…

Aplinkinės gyvenvietės

Narmantai

Žalgiriai – 5 km

Palšiai – 1 km

Mažonai – 4 km

Erlėnai – 5 km

Grūšlaukė – 6 km

Bajoraliai – 4 km

Juodupėnai
SALANTAI – 7 km

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, – F. 5, b. 158, s. v. 16. – L. 49v

[3] Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaras inventorių duomenimis. – Nuo Skilandžių iki Salantų…, 2012-11-05

[4] Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 70, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153

[5] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119

[6] Švietimo darbas – 1930. – Nr. 9. – P. 411, 417

[7] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[15] Jakštaičiai (Kretinga). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 482 psl.

[16] Kultūros vertybių registras: Gyvenvietė, Kretingos r. sav., Jakštaičių k. (Imbarės sen.)

[17] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra

[18] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornam. kryželiu, Kristaus kalėjime, Marijos…

[19] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su skulptūromis

[20] Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis…