Mykolajivo gubernija

Chersono gubernija (rus. Херсонская губерния, ukr. Херсонська губернія) – Rusijos imperijos gubernija tarp Dniepro ir Dniestro upių. Centras – Chersonas, nuo 1920 m. Mykolajivas. Tai viena iš trijų gubernijų, įkurtų 1802 m., kai buvo panaikinta . Po Rusijos imperijos žlugimo gubernija priklausė Ukrainai.

Chersono gubernija rus. Херсонская губерния ukr. Херсонська губернія
← 1802 – 1920   →
Chersono gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė	Rusijos imperija
Administracinis centras	Chersonas (1803–1920)
Oficialios kalbos	ukrainiečių, rusų
Gyventojų	3 744 600 (1914)
Plotas	70 600 km² (1914)

Gubernijos ekonomika daugiausia buvo grindžiama žemės ūkiu. Grūdų derliaus nuėmimo metu čia darbą rasdavo tūkstančiai žemės ūkio darbininkų iš įvairių imperijos vietovių. Pramoninė ekonomikos dalis, kurią daugiausia sudarė miltų malimas, spirito gamyba, metalo apdirbimo pramonė, geležies kasyba, cukrinių runkelių ir cukraus perdirbimas bei plytų pramonė, buvo menkai išvystyta.

Istorija

Gubernija įkurta 1803 m. gegužės 27 d. vietoje Mykolajivo gubernijos. 1920 m. gruodžio 25 d. ji vėl pervadinta Mykolajivo gubernija.

Apskritys

Iš pradžių buvo 4 apskritys (Chersono, Jelisavetgrado, Olviopolio, Tiraspolio), 1806 m. įkurta Aleksandrijos, 1825 m. – Odesos apskritis. 1828 m. Jelisavetgrado ir Olviopolio apskritys sujungtos į naują Bobryneco apskritį. 1834 m. iš Tiraspolio apskrities atskirta Ananjivo apskritis. 1865 m. Bobryneco apskritis pervadinta Jelisavetgrado vardu. 1913 m. buvo 6 apskritys:

• Aleksandrijos,
• Ananjivo,
• Chersono,
• Jelisavetgrado,
• Odesos,
• Tiraspolio.

Pagrindiniai miestai

1897 m. gyventojų surašymo duomenys:

• Odesa – 403 815 (rusai – 198 233, žydai – 124 511, ukrainiečiai – 37 925)
• Nikolajevas – 92 012 (rusai – 61 023, žydai – 17 949, ukrainiečiai – 7 780)
• Jelizavetgradas – 61 488 (žydai – 23 256, rusai – 21 301, ukrainiečiai – 14 523)
• Chersonas – 59 076 (rusai – 27 902, žydai – 17 162, ukrainiečiai – 11 591)
• Tiraspolis – 31 616 (rusai – 14 013, žydai – 8 568, ukrainiečiai – 3 708)
• Ananjivas – 16 684 (ukrainiečiai – 7 205, rumunai – 4 174, žydai – 3 514)
• Voznesenskas – 15 748 (žydai – 5 879, ukrainiečiai – 5 644, rusai – 2 583)
• Bobrynecas – 14 281 (ukrainiečiai – 9 529, žydai – 3 464, rusai – 837)
• Oleksandrija – 14 007 (ukrainiečiai – 7 658, žydai – 3 687, rusai – 2 364)
• Beryslavas – 12 149 (ukrainiečiai – 8 852, žydai – 2 639, rusai – 524)
• Dubosarai – 12 089 (žydai – 5 326, rumunai – 3 383, ukrainiečiai – 2 841)
• – 11 594 (rusai – 6 631, ukrainiečiai – 3 372, žydai – 1 424)
• Očakivas – 10 786 (ukrainiečiai – 5 204, rusai – 3 508, žydai – 1 430)
• – 9 364 (rusai – 7 025, žydai – 1 617, ukrainiečiai – 572)
• Grigoriopolis – 7 605 (rumunai – 3 740, rusai – 1 832, žydai – 832)
• – 6 884 (ukrainiečiai – 5 022, žydai – 1 480, rusai – 271)
• – 5 187 (ukrainiečiai – 2 785, rusai – 1 997, žydai – 387)
• Majakai – 4 575 (rusai – 2 865, ukrainiečiai – 944, žydai – 644)

Šaltiniai

• Лазанська Т. І. Херсонська губернія
• Херсонская губерния. Свод цифровых данных. Вып. 1. Население и сельское хозяйство. — Херсон, 1910
• Памятная книжка Херсонской губернии ... [по годам]. — Херсон, 1864-1911
• Обзор Херсонской губернии ... [по годам]. - Херсон, 1872-1911
• Тарас Вінцковський, Олександр Музичко, Іван Митрофанович Луценко (1863—1919): український націєтворець. К.: «Гамазин». 2013, с. 163—172
• Херсонская губерния // Мое Семейное Древо

1. Херсонская губерния. 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 190 (PDF 90–92 psl.)