Mobilusis telefonas mobiliojo arba judriojo ryšio telefonas nedidelio galingumo radijo siųstuvas imtuvas perduodantis ir

Mobilusis telefonas (mobiliojo arba judriojo ryšio telefonas) − nedidelio galingumo radijo siųstuvas imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis; telefonas.

Mobiliųjų telefonų naudojimas pasaulyje (2004 m. duomenimis)

Mobiliųjų telefonų naudojimas pasaulyje procentais (*Pastaba:* kai kuriose šalyse yra daugiau už 100 %, t. y. daugiau mobiliųjų telefonų nei gyventojų)

Mobilusis telefonas yra universali bendravimo ir informacijos gavimo, perdavimo, taip pat komunikacijos priemonė. Juo galima ne tik skambinti ir priiminėti skambučius, bet ir siųsti bei gauti įvairaus turinio žinutes (SMS, MMS), fotografuoti, filmuoti, įrašyti garsą, klausytis muzikos, prisijungti prie mobiliojo interneto (WAP) ir interneto tinklalapių, naudotis mobiliosios bankininkystės paslaugomis, žiūrėti televiziją ar naudotis vaizdo skambučiais. Į naujesnių modelių mobiliuosius telefonus diegiamos vis naujos funkcijos bei programos.

Pats mobilusis telefonas veikia nuo pakraunamų elementų (dažniausiai − ličio jonų baterijos), tačiau galimybė skambinti ir naudotis kai kuriomis kitomis funkcijomis atsiranda tik mobiliojo (judriojo) ryšio veikimo zonoje. Taip pat būtina mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė, be jos galima skambinti tik pagalbos numeriais. Pranešama, kad Švedijos bendrovė „“ tiesioginio kompiuterių jungimosi (P2P) principą perkeldama į mobiliuosius telefonus sukūrė telefoną, suteikiantį galimybę kalbėtis net ir atokiose vietose, kuriose nėra mobiliojo ryšio infrastruktūros.

Tyrimus atliekančios „“ bendrovės 2005 m. gyventojų apklausos duomenimis, mobilusis telefonas yra būtinas 51 % Lietuvos vartotojų. 15 % apklaustųjų mobilųjį telefoną įvardija kaip reikalingiausią gyvenime daiktą.

Istorija

, mobiliojo telefono išradėjas, skambinantis portatyviuoju mobiliuoju telefonu (1973 m.)

1945 m. buvo pristatyti mobilieji radijo telefonai („pirma karta“, 0G), dabar oficialiai neklasifikuojami kaip mobilieji telefonai.

1979 m. Japonijoje buvo pradėtas teikti pirmasis komercinis mobilusis ryšys.

1983 m. išleistas pirmasis portatyvinis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“. Jis tapo „pirmosios kartos“ () analoginius radijo signalus naudojančių mobiliųjų telefonų pradininku.

10-ajame dešimtmetyje atsirado „antrosios kartos“ mobilieji telefonai (). Jiems ryšį teikiantys tinklai pradėjo naudoti skaitmeninius radijo signalus.

1992 m. "Comliet" pirmasis Lietuvoje mobilaus telefono ryšio operatorius, kuris veikė pagal NMT-450 standartą, o pirmasis jos klientas buvo oro linijų bendrovė SAS.

1995 m. kovo 16 d. įvyko pirmasis oficialus pokalbis naudojant GSM technologiją tarp tuometinio susisiekimo ir informatikos ministro Gintauto Žintelio ir bendrovės "Omnitel" pirmininko Juozo Kazicko.

1999 m. (Europoje − 2003 m.) buvo pristatyti ir pradėti gaminti „trečiosios kartos“ mobilieji telefonai (3G).

Poveikis sveikatai

Dalis medikų mano, kad mobiliojo telefono skleidžiamos radijo bangos yra kenksmingos, ypatingai vaikams. Daugelyje nepriklausomų tyrimų buvo nustatyta, kad šios bangos padidina riziką susirgti .[1] 2010-09-09 iš Wayback Machine projekto. Populiarioje spaudoje pasirodo nemažai straipsnių šia tema. Pavyzdžiui, anot britų medikų, auglio rizika išauga 39 %, jeigu mobiliojo ryšio telefonu intensyviai naudojamasi daugiau nei 10 metų . 2011 m. pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad dažnas naudojimasis mobiliuoju telefonu padidina riziką susirgti vėžiu.