Miroslavas

Miroslavas
Miroslavo bažnyčia
Miroslavas
54°20′02″š. pl. 23°54′04″r. ilg. / 54.334°š. pl. 23.901°r. ilg. / 54.334; 23.901 (Miroslavas)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija	Miroslavo seniūnija
Gyventojų (2021)	361
Vikiteka	Miroslavas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Miroslãvas Kilmininkas: Miroslãvo Naudininkas: Miroslãvui Galininkas: Miroslãvą Įnagininkas: Miroslavù Vietininkas: Miroslavè

Miroslavas – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, Sūduvos aukštumoje, 2 km į vakarus nuo kelio  132  Alytus–Seirijai–Lazdijai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Išlikusi senoji trikampė miestelio aikštė, kurioje vykdavo turgūs ir prekymečiai. Stovi Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), veikia Miroslavo gimnazija, ikimokyklinio ugdymo skyrius, paštas (LT-64025), vaikų darželis, senelių globos namai, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1941 m.). Ant Olakalnio išliko karų ir okupacijų nesunaikinta XX a. koplyčia (ji pavaizduota gyvenvietės herbe). Veikia , įsikūręs 2008 m.

Kaimas įsikūręs Sūduvos aukštumoje. Apylinkėse stūkso kalva Olakalnis.

Kultūros namai

Etimologija

Miroslavo ženklas

Vietovė Slabados vardu minima nuo XVII a. pabaigos. Tai galėjo reikšti laisvę nuo mokesčių, kuria naudojosi senovėje čia įsikūrę naujakuriai (rus. свобода – „laisvė“).1744 m. gyvenvietė pavadinta Miroslavu pagal savininkų pavardę (dvarininkinis vietovardis). Tai be darybos priemonių sudarytas vietovardis iš lenkiško asmenvardžio Mirosław, Mirosława, Mirosławski.

Liaudies etimologija mena, kad gretimame gyveno žiaurus dvarponis Sloboda ir turėjo sūnų vardu Miroslavas; jo vardu ir miestelį pavadinęs. Ši versija neatmestina, kadangi dvarininkų pavardė galėjusi kilti nuo gyvenvietės vardo, o ne atvirkščiai.

Istorija

Olakalnio koplyčia

Vietovė minima nuo XVII a. pabaigos. Priklausė Alytaus karaliaus stalo ekonomijos . 1710 m. gavo turgų ir kelių prekymečių privilegiją. 1719 m. pastatyta medinė Miroslavo bažnyčia ir įkurta parapija. Miestelis neturėjo savivaldos, bet gyventojai buvo laisvi nuo lažo. 1744 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1763 m. perstatyta, 1847 m. pastatyta mūrinė ir įkurtas marijonų vienuolynas. Vienuoliai čia įsikūrė 1781 m. ir buvo iki 1864 m.

Per 1863 m. sukilimą marijonai sakė patriotinius pamokslus, todėl 1864 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. XIX a. Miroslavas – kaimas, Seinų apskrities Miroslavo valsčiaus centras.1906 m. įkurtas „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras.

1923 m. buvo 93 namai, 15 parduotuvių, 13 jų – žydų. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė kooperatyvas „Artojas“, pieninė, javų valymo punktas. Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio mėn. pražygiuojanti Vokietijos kariuomenė nužudė 42 valsčiaus gyventojus. 1941 m. rugpjūčio 8 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Alytuje nužudyti Miroslavo žydai. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinė Lietuvos partizanai. 1944 m. per SSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas miestelis apgriautas. 1945 m. vasario 12 d. Kušlio lietuvių partizanų grupė užėmė Miroslavą ir aikštėje prieš bažnyčią sušaudė 17 vietos stribų ir aktyvistų, vėliau pastatytas paminklinis akmuo jų atminimui.

1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 29 Miroslavo gyventojus. 1950–1971 m. buvo Miroslavo, 1971–1992 m. „Obelijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. XX a. septintame-aštuntame dešimtmetyje įkurtas parkas „Dainavos legenda“ su L. Užkurnio skulptūromis.

2004 m. patvirtintas Miroslavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a.	?	Alytaus ekonomija
1867–1915 m.	Miroslavo valsčiaus centras	Seinų apskritis
1919–1947 m.		Alytaus apskritis
1950–1995 m.	Miroslavo apylinkės centras	Alytaus rajonas
1995–	Miroslavo seniūnijos centras	Alytaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1980 m.
561	485	393	401	357	380	380
1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
382	442	423	382	361	-	-
Demografinės raidos histograma

Sportas

Kaime žaidžia FK Miroslavas futbolo komanda.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Miroslavo istorija. 2018-08-30 iš Wayback Machine projekto. Arsa.lt (tikrinta 2022-01-28).
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Miroslavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 206 psl.
5. Mirosław (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 497 psl. (lenk.)
6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Miroslavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 606 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Miroslavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 524 psl.
12. Miroslavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 104
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Miroslavas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 563 psl.

Nuorodos

• Žemėlapiai 2006-04-28 iš Wayback Machine projekto.
• Just. Strimaitis. Slabados revoliucija // Savivaldybė, 1930 m., Nr. 2. – 8-14 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
		Vankiškiai – 4 km
	Parėčėnai – 8 km		ALYTUS – 12 km
		Seiliūnai – 8 km