Minsko miestas

Mìnskas (blrs. Мiнск, rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Minskas blrs. Мiнск, rus. Минск
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)
Minskas 53°54′00″š. pl. 27°34′01″r. ilg. / 53.900°š. pl. 27.567°r. ilg. / 53.900; 27.567 (Minskas)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Minsko rajonas
Įkūrimo data	1067
Meras	Vladimir Kukharev
Gyventojų (2022)	1 996 553
Plotas	348,85 km²
Tankumas (2022)	5 723 žm./km²
Tinklalapis	www.minsk.gov.by
Vikiteka	Minskas

Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svisločiaus upę (2015 m.)

Minsko centras (2007 m.)

Geografija

Minsko centras (2014 m.)

Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymas

Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

1.    (blrs. Цэнтральны)
2.    (blrs. Савецкі)
3.    (blrs. Першамайскі)
4.    (blrs. Партызанскі)
5.    (blrs. Заводскі)
6.    (blrs. Ленінскі)
7.    (blrs. Кастрычніцкі)
8.    (blrs. Маскоўскі)
9.    (blrs. Фрунзенскі)

Istorija

Pirmą kartą minimas 1067 m. kaip Менеск. Įvairiu metu buvo žinomas ir kaip Меньск, Міньск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск. XII–XIV a. miestas buvo Minsko kunigaikštystės sostinė. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo Minsko gubernijos ir Minsko apskrities centras.

1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine. 1921 m. buvo įkurtas seniausias Baltarusijos universitetas. Per II pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Pokario metais miestas atstatytas. Sovietmečiu buvo mašinų, maisto, chemijos pramonės centras. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Pramonė

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Transportas

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.

Švietimas ir kultūra

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos valstybinis universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.

Architektūra

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Sportas

Futbolas

• FK Ataka Minsk (1986–1998)
• FK Darida (2000–2008)
• FK Dinamo Minsk
• FK Dinamo-93 Minsk (1992–1998)
• FK SKVIČ (2000–2014)
• FK Minsk
• FK Partizan Minsk (2002–2014)
• Torpedo Minsk (1947–2019)
• FK Zvezda-BGU Minsk
• FK Krumkačy Minsk
• FK Energetyk-BDU

Motobolas

• Motobolo klubas „Zaria“

Lietuviai

Minske lietuvių įsikūrė dar XIV–XV a. XIX a. pabaigoje veikė Lietuvos darbininkų sąjungos skyrius.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.

Galerija

• Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
• Karo veiksmų sugriautas Minskas 1944 m.
• Miesto vaizdas (2002 m.)
• Minsko vaizdas nuo Svisločiaus upės (2011 m.)
• Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svisločiaus upę (2013 m.)
• Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svisločiaus upė (2005 m.)

Šaltiniai

1. . Minsk city executive committee. Suarchyvuotas originalas 2020-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-12-10.
2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
3. Minsko miesto rajonai. 2022-08-17 iš Wayback Machine projekto. Mashke.org (tikrinta 2023-01-06).
4. 69 гадоў таму Менск стаў Мінскам 2009-06-03 iš Wayback Machine projekto. (gudų k.)
5. Mińsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 453 psl. (lenk.)
6. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 282
7. . Suarchyvuotas originalas 2010-06-23. Nuoroda tikrinta 2012 m. kovo 4 d.. {{}}: no-break space character in |title= at position 5 ()
8. . Suarchyvuota iš originalo 2010-06-23. Nuoroda tikrinta 2012-03-04.{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
9. Minskas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 360
10. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2552

Nuorodos

• locator.by / Карта Мінска 2018-08-06 iš Wayback Machine projekto. (žemėlapis)
• minsk.gov.by / Минский городской исполнительный комитет 2022-01-05 iš Wayback Machine projekto., Rusiškai
• radzima.org / Гісторыя Мінска, Gudiškai
• youtube.com / НОВЫЙ МИНСК 1954, Rusiškai
• youtube.com / Dokumentation „Minsk (Минск: столица советской Белоруссии)“ 1969, Rusiškai