Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Minojiečiai – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700–1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.


Senovės Graikijos istorija

Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, , kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija ()
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, ,
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas pagal mitinio karaliaus Mino vardą, kuris siejamas su mitu apie labirintą. Labirinto vietą Evansas siejo su . Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas. Nėra žinoma, kaip save vadino patys minojiečiai, tačiau siūlomi egiptietiškas vietovardis „Keftiu“ ir semitiškas „Kaftor“ arba „Caphtor“ ir Mario archyvuose minima „Kaptara“ akivaizdžiai reiškia Mino Kretą. Homeras, sukūręs Odisėją po Mino civilizacijos žlugimo, Kretos vietinius gyventojus vadina eteokretiečiais (tikraisiais kretiečiais) tikriausiai turėdamas galvoj minojiečių palikuonis.

Mino rūmai yra geriausiai žinomas pastatų tipas iš atkasamų saloje. Tai buvo didžiuliai pastatai, skirti administravimo reikmėms. kaip įrodo archeologų po jais rasti archyvai. Kiekvieni iškasti rūmai turi savitų bruožų, bet kai kurie bruožai bendri ir išskiria visus rūmus iš kitų pastatų. Rūmai buvo su daugybe kambarių, vidiniais ir išoriniais laiptais, šviesos šuliniais, masyviom kolonom, sandėliais ir kiemais.

Vietoj tikrų datų naudojamos dvi santykinės chronologijos. Pirmoji, pasiūlyta Evanso ir patobulinta kitų archeologų, remiasi puodininkyste. Civilizacija dalinama į tris pagrindines eras: Ankstyvąją Mino, Vidurinę Mino ir Vėlyvąją Mino. Šios eros yra dar smulkinamos, pvz.: Ankstyvoji Mino I, II, III. Kitą sistemą pasiūlė graikų archeologas Nikolas Platonas. Ji pagrįsta rūmų plėtra ir Mino civilizacijos laikotarpis dalijamas į Prieš Rūmų, Pirminį Rūmų, Naująjį Rūmų ir Po Rūmų. Visos Mino civilizacijos kalendorinės datos yra apytikslės ir ginčų objektas.

Vėlyvajame Mino IA laikotarpyje įvyko Teros ugnikalnio išsiveržimas Santorino saloje. Tiksli data nežinoma. Manoma, kad jis sukėlė greitą civilizacijos žlugimą ir, galbūt, susijęs su senovės graikų mitu apie Atlantidą.