Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Epyras (lot. Epirus) buvo Romos provincija, įkurta 108 m. imperatoriaus Trajano laikais. Ji apėmė istorinį Epyro regioną, vakarų Akarnaniją, Kerkyros, Kefalonijos salas (dab. šaurės vakarų Graikija ir pietų Albanija).

Epyras
EPIRUS VETUS
Επαρχία Παλαιάς Ηπείρου

←

108 – VII a.

→

Valstybė

Romos imperija

(nuo 357 m.)

Makedonijos diecezija

Administracinis centras

Ji ribojosi su Makedonija šiaurėje ir rytuose, Achaja pietuose. Vėlesniais laikais, IV a. pradžioje iš Makedonijos atskyrus Naujojo Epyro provinciją, Epyro provincijai prigijo pavadinimas Senasis Epyras (lot. Epirus Vetus, gr. Επαρχία Παλαιάς Ηπείρου = Eparchia Palaias Epeirou).

Raida

Kraštas iki romėnų nukariavimo buvo nepriklausoma Epyro karalystė. Romos imperijos prijungtas 167 m. pr. m. e. ir inkorporuotas į Makedonijos provinciją. 27 m. pr. m. e. nuo Makedonijos atskyrus naują Achajos provinciją, Epyro regionas perėjo jai, o 108 m., valdant imperatoriui Trajanui, atskirtas kaip atskiras administracinis vienetas. Provincijos sostine tapo romėnų įkurtas miestas dab. teritorijoje.

IV a. pradžios administracinių reformų metu, į šiaurę nuo Epyro iš Makedonijos provincijos atskirtas Naujasis Epyras (pietų Ilyrijos regione). Kad atskirti, Epyro provincija pradėta vadinti Senuoju Epyru. Ji priskirta Makedonijos diecezijai.

VII a. provincijos teritorijas nusiaubė , kurie apgyvendino Makedoniją. Tarp jų svarbiausia gentis buvo . Galiausiai beveik visa teritorija buvo prijungta prie Bulgarijos imperijos. IX a. Bizantijos susigrąžintos provincijos teritorijos perorganizuotos į .