Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Antipatridai – trumpalaikė helenistinė dinastija ir jos sukurta valstybė, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Antipatridų centras buvo Makedonija, bet tam tikru laiku ji valdė ir visą Heladą (dab. Graikija).

Δυναστεία των Αντιπατριδών
Antipatridai

Karalystė

←

323 m. pr. m. e. – 294 m. pr. m. e.

→

Antipatridų valstybė 301 m. pr. m. e. (pažymėta žaliai)

Sostinė

Pela

Kalbos

graikų kalba

Politinė struktūra

Karalystė

Istorija

- Įkūrimas

323 m. pr. m. e. m.

- Užimta Antigonidų

294 m. pr. m. e. m.

Raida

Pagrindinis straipsnis – Diadochai.

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai Babilono padalinimo metu 323 m. pr. m. e. pasidalino imperiją. Vienas karvedžių, , gavo valdyti vakariausias imperijos teritorijas, kur buvo Makedonija ir Graikija. Jam šios sritys buvo patvirtintos ir Triparadiso padalinimu (321 m. pr. m. e.).

319 m. pr. m. e. po Antipatro mirties jo valstybę paveldėjo sūnus , kuris turėjo nuolat dėl valdžios kovoti su kitu generolu – . 301 m. pr. m. e. Ipso mūšyje jam pavyko išlaikyti pozicijas Balkanuose. Tačiau netrukus po jo mirties, teisėtas Makedonijos įpėdinis Filipas IV mirė, o jo broliai Aleksandras ir Antipatras pradėjo tarpusavio rietenas. Tuo pasinaudojo Antigono sūnus , kuris nugalėjo abu brolius ir perėmė Makedoniją ir Graikiją į savo valdžią.

Karaliai

(323–319 pr. m. e.)
(319–297 pr. m. e.)
(297 pr. m. e.)
(297–294 pr. m. e.)
(296–294 pr. m. e.)
(279 pr. m. e.)