Milicija

Milicija (rus. милиция) – kai kurių buvusių socialistinių šalių (ir jų įpėdinių) policijos pavadinimas. Taip vadintos TSRS ir Varšuvos pakto šalių bei Jugoslavijos, o dabar - Baltarusijos, Tadžikijos, Kirgizijos, Uzbekistano policijos. Šiose šalyse policiją pavadino milicija remdamiesi TSRS pavyzdžiu.

Milicijos automobilis St. Peterburge

TSRS milicijos kilmė

Artima prasme žodis milicija buvo vartotas dar carinės Rusijos laikais, kai stambių streikų ar masinių veiksmų prieš valdžią metu streikininkai ar besipriešinantys iš darbininkų savanorių sudarydavo specialias draugoves, kurios palaikydavo tvarką streikų metu.

Po Vasario revoliucijos 1917 m. kovo mėnesį buvo išformuoti policijos departamentas ir atskirasis žandarų korpusas, prižiūrėję teisėsaugą Rusijoje. Vietoj jų tvarką turėjo prižiūrėti 1917 m. balandžio mėnesį naujai sukurta policija, norint pabrėžti jos naujumą ir artumą darbo žmonėms, pavadinta milicija. Tuo metu milicija buvo dvejopa:

• centralizuota valstybinė liaudies milicija (rus. государственная народная милиция)
• ir vietinių tarybų organizuojama darbininkų milicija (rus. рабочая милиция), kuri prižiūrėdavo tvarką vietinių masinių renginių metu ir saugojo įmones.

Po Spalio revoliucijos visos ankstesnės valstybinės institucijos buvo panaikintos, tame tarp ir buvusi liaudies milicija. Tuometinė bolševikinė Rusijos valdžia manė, kad armijos ir policijos nereikia, o tvarką prižiūrės ginkluota liaudis. 1917 m. lapkričio 10 d. (spalio 28 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių) buvo išleistas dekretas, kuriuo buvo oficialiai įsteigiama Darbininkų milicija, kuriai vadovavo Darbininkų ir kareivių deputatų tarybos. Lapkričio 10 d. TSRS buvo paskelbta Milicijos diena ir iki šiol švenčiama Rusijoje. Tuometinės milicijos darbuotojai didele dalimi buvo mobilizuoti iš patikimų darbininkų.

Milicija buvo įsteigta, bet neturėta etatų, ji buvo tiesiog savanorių darinys. Apie metus milicija nelaikyta valstybine organizacija. Vienose vietovėse buvę senosios darbininkų milicijos daliniai buvo išformuoti, kitose - reorganizuoti. Vietinės Tarybos savo teritorijoje neretai įsisteigdavo savo milicijos būrius. Netrukus buvo suprasta, kad milicija kaip savarankiškų savanoriškų būrių darinys negali normaliai veikti. 1918 m. kovą NKVD komisaras pareikalavo miliciją reformuoti į valstybinę organizaciją, turinčią nuolatinius etatinius darbuotojus, turinčius apibrėžtas pareigas bei veikiančią atskirai nuo Raudonosios armijos. Pagal parengtus dokumentus imta organizuoti „darbininkų ir valstiečių miliciją“ (rus. рабоче-крестьянская милиция).

Nuo tų laikų TSRS, vėliau Rusijos milicija patyrė daug reorganizacijų, nors pagrindinės funkcijos išliko.

Rusijos milicija

Nuo momento, kai TSRS subyrėjus Rusija tapo savarankiška, TSRS milicijos Rusijos dalis tapo Rusijos Federacijos milicija.

Milicijos pertvarkymas į policiją

2010 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos prezidentas D. Medvedevas pasiūlė peorganizuoti miliciją į policiją. 2010 m. jis pateikė Valstybės dūmai svarstyti federalinio įstatymo „Apie policiją“ projektą.

2011 m. vasario 7 d. D. Medvedevas pasirašė įstatymą „Apie policiją“. 2011 m. vyko Rusijos milicijos darbuotojų atestacija, peratestuoti darbuotojai gavo naujus ženklelius, pažymėjimus, pakeista tarnybinių automobilių spalva.

Rusijos milicijos (nuo 2010 m. policijos) funkcijos

Milicija privalo:

• užtikrinti asmenų saugumą
• užkirsti kelią nusikaltimams ir administraciniams nusižengimams
• aptikti ir išsiaiškinti nusikaltimus
• saugoti viešąją tvarką ir užtikrinti viešąjį saugumą
• ginti privačią, valstybinę, municipalinę ir kitokią nuosavybę
• padėti fiziniams ir juridiniams asmenims, įstatymų ribose saugant jų teises ir interesus

Nuorodos

1. Вести. Ru: Медведев предложил переименовать милицию в полицию
2. Полицейские наденут новую форму только в декабре. rbcdaily.ru, 7 февраля 2011

Vikiteka: Milicija (policija) – vaizdinė ir garsinė medžiaga