Mikronezijos istorija Mikronezijos geografinio pasaulio regiono kurio didžiąją dalį užima Mikronezijos Federacinės Valst

Mikronezijos istorija – Mikronezijos, geografinio pasaulio regiono, kurio didžiąją dalį užima Mikronezijos Federacinės Valstijos, istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.


Mikronezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Japas, Nan Madolis, , Čiukas
Ispanijos Rytų Indija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Japonijos imperija (PRVM)
JAV (TTPI)
Dabartiniai politiniai vienetai:
Mikronezijos Federacinės Valstijos, , , Maršalo salos, Nauru, , Palau,

Apgyvendinimas

Pagrindinis straipsnis – Malajų-polineziečių migracijos.

Mikronezijos salos buvo apgyvendintos palyginti vėlai, tik paskutiniaisiais tūkstantmečiais prieš mūsų erą. Manoma, kad čia atsikėlę gyventojai buvo iš Lapitos kultūros, klestėjusios Melanezijoje. Jie kalbėjo proto-okeanine kalba, iš kurios kilo daugybė kalbų, kuriomis šiuo metu kalbama Mikronezijoje ir Polinezijoje.

Maždaug II tūkst. pr. m. e. šios tautos apgyvendino Mikroneziją. Dėl salų geografinės izoliacijos labai greitai atsirado lingvistiniai skirtumai, susiformavo daug smulkių kalbelių, kurios visos grupuojamos į mikroneziečių kalbų grupę. Kai kurios vakarinės Mikronezijos teritorijos buvo paveiktos vėlesnių migrantų grupių, priklausančių kitoms kalbinėms grupėms, kurie išstūmė senuosius gyventojus. Tarp jų buvo Marianų salų , migravę iš dabartinių Filipinų, Japo salos , kalbantys izoliuota ir Palau salų palauiečiai, migravę iš dabartinės Indonezijos.

Senosios kultūros

Nors nedidelis gyventojų skaičius labai apribojo galimybes susikurti aukštesnei kultūrai Mikronezijoje, jau I mūsų eros tūkstantmetyje didesnėse salose bei atoluose vietos gyventojai sukūrė pirmąsias aukšto lygio kultūras, išsimėčiusias salyne. Jos klestėjo iki pat kolonizacijos. Svarbiausi kultūriniai židiniai buvo:

Ponapės sala – viena didžiausių salų Mikronezijoje, kurioje susikūrė centralizuota valstybė, valdoma Sadouleur dinastijos. Jos puikiausias palikimas – Nan Madolis – dirbtinių salų miestas, pagal legendą įkurtas dviejų brolių. Šie broliai kartu įkūrė dinastiją, kurios valdė 16 kartų. XVI a. Nan Madolis buvo nusiaubtas priešų iš Kosraės, kurie įkūrė naują dinastiją, kuri teritoriją valdė iki pat XIX a. Per tą laiką Ponapės sala susiskaldė į penkias karalystes.
Japas – salų grupė, kuriame susiformavo griežta luominė visuomenės struktūra, pagrįsta akmeninių pinigų ekonomika, vientisa religine ideologija. Japo imperija valdė ne tik Japo salyną, bet ir aplinkines salas, įskaitant Palau, iš kurio buvo gabenamos žaliavos pinigams.
Čiuko lagūna – šiame koralinio rifo apsuptame salyne atskirose salose išsivystė monarchijos su atskiromis dinastijomis.
– dabartinėse pietinėse koralinėse Marianų salose sukūrė sudėtingą visuomenę, kurios žymiausias palikimas – akmeniniai stulpai latte.

Kolonijos

Ispanijos laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos Rytų Indijos.

Iš vakariečių Mikroneziją pirmieji atrado ispanai. Pirmiausia čia lankėsi Ferdinandas Magelanas, kuris atrado Marianų salas, kurias pavadino Vagių salomis. 1564 m. ispanų konkistadoras M. López de Legazpi, išplaukęs iš Meksikos užkariavo Ispanijos karūnai Filipinų salas, o pakeliui paskelbė Marianų salas Ispanijos kolonija. Šios salos tapo svarbiu tarpiniu tašku galeonų kelyje, kuris jungė Akapulką su Filipinais. Visos tos užimtosios teritorijos buvo žinomos kaip Ispanijos Rytų Indijos.

Tyrinėdami aplinkines teritorijas, ispanai plaukiojo po visą Mikroneziją, taip atrasdami visas jos salas ir pajungdami jas savo įtakai. Dauguma Mikronezijos salynų buvo pavadinti Ispanijos valdovų vardais (panašiai, kaip ir Filipinai): Karolinų salos gavo pavadinimą nuo karaliaus Karlo II, Marianų salos – nuo karalienės Marijos ir pan.

Nepaisant to, kad ispanai dažnai lankėsi Mikronezijoje, jie nesiekė kolonizuoti vietos salų (išskyrus Marianus). Tik baigiantis XIX a., konkuruodama su kitomis Vakarų valstybėmis, Ispanijos Rytų Indijos praplėtė teritoriją, formaliai kolonizuojant . Tuo metu teritoriją sudarė keturi administraciniai vienetai: Filipinai (Islas Filipinas), Karolinų salos (Islas Carolinas), Marianų salos (Islas Marianas) ir Palau (Islas Palau).

Vokietijos laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos Naujoji Gvinėja.

Po 1898 m. JAV-Ispanijos karo, Ispanija buvo priversta atiduoti keletą savo kolonijų JAV. Tai buvo Filipinai ir piečiausia Marianų sala – Guamas (iki šiol priklauso JAV). Visas kitas teritorijas Mikronezijoje Ispanija pardavė Vokietijai, kuri jau iki tol buvo įsitvirtinusi Maršalo Salose.

Vokietija administraciškai įjungė Mikroneziją į Vokietijos Naująją Gvinėją. Jos teritorijas Mikronezijoje sudarė penki administraciniai vienetai, kurie sąlygojo dabartinių valstybių teritorijas: Karolinų salos (dab. Mikronezijos Federacinės Valstijos), Maršalo salos, Marianų salos, Nauru ir Palau.

Tuo metu rytinėje Mikronezijos dalyje (dab. Kiribatis) įsigalėjo Britų imperija. Čia susiformavo Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos.

Japonijos laikotarpis

Japoniška šintoistinė šventykla, statyta Mikronezijoje japonų valdymo laikotarpiu

Pagrindinis straipsnis – Pietinio Ramiojo vandenyno mandatas.

Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, ji neteko visų savo kolonijų Mikronezijoje. Dauguma jų buvo atiduotos Japonijos imperijai (tik Nauru atiteko Australijai, formaliai kartu su Britų imperija ir Naująja Zelandija).

Japonija šias kolonijas sujungė į savo administracinį vienetą – Pietinio Ramiojo vandenyno mandatą (南洋庁 Nanyōchō).

Mandatas. Pažeidžiant tarptautinius susitarimus, buvo stipriai militarizuojamas: čia steigti kariniai uostai, oro uostai, bazės. Salos buvo naudojamos kaip svarbus degalų ir maisto papildymo šaltinis laivais įveikiant tolimus atstumus. Iš salų buvo vežamas cukrus, kokosas ir kitos tropinės prekės.

Japonų laikotarpio pradžioje Mikronezijoje gyveno apie 50 tūkst. gyventojų. Iki II pasaulinio karo jų skaičius dėl etninių japonų migracijos į salas išaugo daugiau negu dvigubai. Salose pradėtos statyti šintoistinės šventyklos, smarkiai platinta japoniška kultūra.

II pasaulinio karo metais Japonija okupavo ir kitas Mikronezijos salas: Guamą, Kiribatį, Nauru.

JAV laikotarpis

JAV kariomenės išsilaipinimas Maršalo salose

Pagrindinis straipsnis – Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija.

Japonijai pralaimėjus karą, 1947 m. Mikronezijoje įkurta Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija (Trust Territory of the Pacific Islands (TTPI)), administruojama iš JAV. Jos teritorijos atitiko senąsias Mandato teritorijas, tuo tarpu Guamas grįžo tiesioginiam JAV pavaldumui, Nauru pradėjo kontroliuoti Australija, o Kiribatį – Jungtinė Karalystė.

Amerikos Globojamoji teritorija administraciškai susidėjo iš 6 dalių, kurie atsispindėjo jos vėliavoje. Jos teritorijos buvo naudojamos branduoliniams bandymams.

Nepriklausomybė

Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliava

Mikronezijos kolonijose ilgainiui pradėta vystyti vis didesnė autonomija. 1968 m. Nauru tapo mažiausia pasaulio nepriklausoma respublika ir pirma nepriklausoma valstybe Mikronezijoje.

1979 m. Jungtinė karalystė suteikė nepriklausomybę Kiribačiui.

Tais pačiais metais (1979 m.) Amerikos Globojamojoje teritorijoje keturi administraciniai vienetai suformavo Mikronezijos Federacines Valstijas, tuo tarpu Palau, Maršalo salos ir Marianų Šiaurės salos atsisakė jungtis prie šios federacijos. Marianų salos nusprendė likti JAV sudėtyje, tuo tarpu kitos naujai susikūrusios valstybės 1986 m. sudarė sutartį su JAV, taip galutinai įtvirtindamos savo nepriklausomybę.