Michailas Suslovas

Michailas Suslovas rus. Михаил Андреевич Суслов
Michailas Suslovas
Gimė	1902 m. lapkričio 21 d. Saratovo gubernijoje
Mirė	1982 m. sausio 25 d. (79 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	Nekropolis prie Kremliaus sienos
Veikla	TSRS partinis ir valstybės veikėjas
Partija	1921 m. TSKP
Alma mater	1928 m. Maskvos liaudies ūkio institutas
Vikiteka	Michailas Suslovas

Michailas Suslovas (rus. Михаил Андреевич Суслов; 1902 m. lapkričio 21 d. Saratovo gubernijoje – 1982 m. sausio 25 d. Maskvoje) – TSRS partinis ir valstybės veikėjas.

Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas (nedokumentuotas) teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Kai kurių istorikų laikomas „pilkuoju kardinolu“, lėmusiu tai, kad į valdžios aukštumas pateko Leonidas Brežnevas, Jurijus Andropovas, Michailas Gorbačiovas, o 1964 m. buvo nuverstas Nikita Chruščiovas. M. Suslovas buvo vienas ilgiausiai TSRS politikos aukštumose išbuvusių veikėjų – nuo pat Stalino valdymo XX a. tarpukariu iki savo mirties.

Išsilavinimas

Nuo 1921 iki 1924 m. mokėsi Prečistensko darbininkų fakultete, nuo 1924 iki 1928 m. studijavo Maskvos liaudies ūkio institute, nuo 1929 iki 1931 m. Komunistinės akademijos Ekonomikos instituto aspirantas, nuo 1936 iki 1937 m. Raudonosios profesūros Ekonomikos instituto klausytojas.

Veikla

Nuo 1921 m. TSKP narys. Nuo 1929 m. Maskvos universiteto ir Pramonės akademijos politinės ekonomijos dėstytojas, nuo 1931 m. VKP(b) CK Centrinės kontrolės komisijos bei Darbininkų ir valstiečių inspekcijos liaudies komisariato darbuotojas, nuo 1934 iki 1936 m. Tarybų kontrolės komisijos prie TSRS Liaudies komisarų tarybos darbuotojas, nuo 1937 m. VKP(b) Rostovo srities komiteto sekretorius, skyriaus vedėjas, nuo 1938 m. VKP(b) Rostovo srities komiteto 2-asis sekretorius, nuo 1939 iki 1944 m. VKP(b) Stavropolio krašto komiteto I sekretorius, nuo 1939 iki 1941 m. VKP(b) Centrinės revizijos komisijos narys, nuo 1941 iki 1982 m. VPK(b)-TSKP CK narys.

Nuo 1941 m. Užkaukazės fronto Šiaurės kariuomenės grupės Karinės tarybos narys, nuo 1942 m. Ordžonikidzės partizaninio judėjimo štabo viršininkas; nuo 1944 iki 1946 m. VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkas, nuo 1946 iki 1952 m. VKP(b) CK Orgbiuro narys; nuo 1946 iki 1949 m. VKP(b) CK užsienio politikos skyriaus vedėjas, nuo 1947 iki 1982 m. VKP(b)-TSKP CK ideologijos sekretorius; nuo 1947 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. VKP(b) CK partinių organų kontrolės valdybos viršininkas, nuo 1947 iki 1948 m. VKP(b) CK Propagandos ir agitacijos valdybos viršininkas, nuo 1949 iki 1952 m. TSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas; nuo 1949 iki 1951 m. laikraščio „Pravda“ vyr. redaktorius; nuo 1952 iki 1953 m. TSKP CK Prezidiumo narys; nuo 1953 iki 1954 m. TSKP CK ryšių su užsienio komunistinėmis partijomis skyriaus vedėjas; nuo 1955 m. TSKP CK Prezidiumo narys, nuo 1966 iki 1982 m. TSKP CK Politinio biuro narys.

Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.

Apdovanojimai

• Socialistinio darbo didvyris (1962, 1972).

Šaltiniai

• Biografija (rus.).