Michailas Leontovičius

Michailas Leontovičius rus. Михаил Александрович Леонтович
Gimė	1903 m. vasario 22 d. Maskva
Mirė	1981 m. kovo 30 d. (78 metai) Maskva, Rusija
Veikla	rusų fizikas teoretikas
Organizacijos	Maskvos universitetas
Pareigos	profesorius
Alma mater	Maskvos universitetas
Žymūs apdovanojimai
1958 m. – Lenino premija

Michailas Leontovičius (rus. Михаил Александрович Леонтович, 1903 m. vasario 22 d. Maskva – 1981 m. kovo 30 d. ten pat, palaidotas Kuncevo kapinėse) – rusų fizikas teoretikas.

Biografija

1923 m. baigė Maskvos universitetą. 1929–1934 m. dirbo Maskvos universiteto Fizikos institute, 1934–1941 m. ir 1946–1952 m. TSRS mokslų akademijos Fizikos institute, nuo 1951 m. – I. Kurčiatovo atominės energijos institute. 1934–1945 m. ir 1955–1971 m. dar dėstė Maskvos universitete, 1946–1954 m. ir ; nuo 1934 m. profesorius. Nuo 1946 m. TSRS mokslų akademijos narys.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys – termodinamika, , optika, elektrodinamika, , , valdomoji . 1929 m. su sukūrė , išplėtojo Ramano sklaidos kristaluose teoriją. Pasiūlė kraštines sąlygas () elektromagnetiniam laukui didelės kompleksinės dielektrinės skvarbos kūno paviršiuje. Sukūrė parabolinės lygties () metodą elektrodinamikos kraštiniams uždaviniams spręsti, kuris vėliau plačiai taikytas netiesinėje optikoje. Sukūrė tokamako – magnetinės gaudyklės aukštos temperatūros plazmai gauti ir laikyti teorijos pagrindus. Sukūrė TSRS radiofizikos ir plazmos fizikos teoretikų mokyklą.

Bibliografija

• Statistinė fizika, 1944 m.
• Termodinamikos įvadas, 1950 m., 2 leid. 1952 m.
• Termodinamikos įvadas. Statistinė fizika, 1983 m.

Šaltiniai

1. Michailas Leontovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 18 psl.