Mezoklimatas gr μεσος vidutinis vidurinis tarpinis klimatas geografiškai apribotos teritorijos miškas vandens telkinys m

Mezoklimatas (gr. μεσος 'vidutinis, vidurinis, tarpinis' + klimatas) – geografiškai apribotos teritorijos (miškas, , vandens telkinys, miestas ir t.t) klimatas. Dar vadinamas regioniniu, vietiniu, atmosferos paribio sluoksnio klimatu.

Ypatybės

Mezoklimatinių ypatybių teritorinis lygmuo yra tarpinis tarp ir ypatybių, Pvz., savitas mezoklimatas susidaro kalvų ir kalnų masyvuose, kurių plotas daugiau kaip 100 km², plačių upių, daugiau kaip 1 km pločio slėniuose, aplink didelius, daugiau kaip 50 km² ploto vandens telkinius, vienalyčiuose augalijos ir dirvožemio masyvuose, kurių plotas daugiau kaip 100 km², miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų.

Mezoklimato rodiklių gradientai gali būti didesni nei makroklimato: horizontalūs gradientai gali siekti 4–5 °C/100 km, vertikalūs 1–5 °C/100 m, radiacijos balanso– 500 MJ/m²/100 km. Vertikalia kryptimi mezoklimatiniai ypatumai gali pasireikšti iki 5000 m aukščio, kalnuose – visoje troposferos storymėje.

Šaltiniai

Arūnas Bukantis. Mezoklimatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 13 psl.

[1] Arūnas Bukantis. Mezoklimatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 13 psl.