Maurušaičiai vok Maurutschatschen GrenzfeldeMaurušaičiai54 45 31 š pl 22 48 23 r ilg 54 7585 š pl 22 8065 r ilg 54 7585

Maurušaičiai vok. Maurutschatschen, Grenzfelde
Maurušaičiai 54°45′31″š. pl. 22°48′23″r. ilg. / 54.7585°š. pl. 22.8065°r. ilg. / 54.7585; 22.8065 (Maurušaičiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Maurušaičiai (vok. Maurutschatschen, nuo 1928 m. Grenzfelde) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Lietuvos pasienyje, 19 km į rytus nuo Pilkalnio, 4 km į pietvakarius nuo Kudirkos Naumiesčio, Širvintos kairiajame krante.

Istorija

Minimas nuo 1650 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Mauritzschayten,Noritzschatschen, Mauritzatschen, Mauruschatschen.1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 10 ugniakurų,1822 m. – valstiečių kaimas su 32 gyventojais.1847 m. kaime buvo 13 gyvenamųjų pastatų ir 95 gyventojai.1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Širvintos valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1928 m. prie kaimo prijungta Samalukų dvaro apygarda.1937 m. kasant griovį netoli upės, 2,8 m gylyje rastas 58 cm ilgio kirvis iš šiaurės elnio rago, datuojamas ~8500 m. pr. m. e.

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

75

65

92

80

Be to, Samalukų dvare 1905 m. buvo 54, 1910 m. – 47 gyventojai.

Šaltiniai

Maurušaičiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.2 (Kas-Maž). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Maurušaičai, vok.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.96. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p.178. Kümmel, Halle, 1822 vok.
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.65. Baensch, Magdeburgas, 1847, vok.
Širvintos valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.

[MLE-1] Maurušaičiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.2 (Kas-Maž). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[2] Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Maurušaičai, vok.

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.96. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p.178. Kümmel, Halle, 1822 vok.

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.65. Baensch, Magdeburgas, 1847, vok.

[6] Širvintos valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.

[7] Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

[8] www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.