Manika lot manica rankovė geležinis ar bronzinis rankos šarvas su išlenktomis užsiklojančiomis metalinėmis plokštėmis pr

Manika (lot. manica 'rankovė') – geležinis ar bronzinis rankos šarvas su išlenktomis užsiklojančiomis metalinėmis plokštėmis, pritvirtintomis prie odinių juostų. Manikas naudojo gladiatoriai , o vėliau – kareiviai.

II amžiaus romėnų legionieriaus rekonstrukcija. Šis legionierius dėvi neteisingai sukurtą maniką ant jo dešinės rankos, plokštelės turėtų persidengti aukštyn, o ne žemyn, kaip parodyta čia. (Rekonstrukcija)

Legionierius su plokštelinė manica (lot. *manica laminata*) su gladijumi ir dakų falksmanas

Kilmė ir ankstyvasis naudojimas

Romėnų kariuomenė 21 m. e. m. Floro ir Sakroviro maište kovėsi su krupeliarijais. metu romėnų kariai vilkėjo trumparankoves lorikas segmentatas, o rankas nuo saugojo manikos. Falksais, turinčiais pjautuviškas geležtes, būdavo įmanoma atakuoti kūno dalis už skydo. Manikos ir antblauzdžių naudojimą paliudija keli bareljefai ant Trajano laikų paminklų (Trajano Trofėjo ir Trajano Kolonos), bet, matyt, tada manikas naudojo legionieriai, bet ne auksiliarijai. Tai rodo, kad manikos buvo naudotos Dakijos kampanijoje, bet nėra aišku, kiek plačiai tada jas naudojo.

Paplitimas ir vėlesnis naudojimas

Manikų likučiai aptikti Britanijoje, Austrijoje, prie Dunojaus, Ispanijoje, Rumunijoje.. Tai rodo, kad I a. Romos kariuomenė plačiai naudojo manikas. Skulptūra Alboje Julijoje rodo, kad manikas naudojo ir II–III a. Yra atvaizdų su manikomis iš maždaug 400 m. e. m.

Sandara ir naudojimas

Plokštelinę maniką sudarydavo:

plokštė
35 metalinės (geležinės ar bronzinės) juostos – 25–30 mm pločio ir 0,35–0,5 mm storio. Skirtos žastui ilgesnės. Kiekviena juosta apatinėje dalyje turi skyles, pro kurias prakišamos vario lydinio , sutvirtinančios juostas su oda. Juostų kraštuose buvo dar po vieną skylę, pro kurias, manoma, būdavo pravertas sutvirtinantis raištelis. Kelios apatinės juostos kartais būdavo sukniedijamos.
90–120 kniedžių, metalui tvirtinti prie odos
3–4 odos ruošiniai
paminkštintas pamušalas.

Būdinga romėnų kalavijininkų rankos padėtys būdavo žastas orientuotas vertikaliai, prispaustas prie liemens, o dilbis nukreiptas pirmyn, nykščiu į viršų. Gali būti, kad juostos būdavo per trumpos, kad apimtų visą žasto apimtį, tad užpakalinė rankos dalis likdavo nešarvuota. Juostos užsiklodavo taip, kad kirtis į žastą nuslydavo žemyn, o alkūnės vidinė dalis būdavo pridengta keliais kuostų sluoksniais.

Nuorodos

The Manica. In: Roman Military Research Society.
MANICA--Segmented Armguard
The Manica. In: Roman Military Research Society.
Legion XXIV’s study of the hoard
National Museums Scotland catalogue entry
Lorica Segmentata – (Vol. I.) – A Handbook of Articulated Roman Plate Armour. Journal of Roman Military Equipment Studies, Monograph 1, 2002. , ISSN 1477-8645. M. C. Bishop. Chapter 8. Other segmental armour. pages 68-72. http://www.scribd.com/doc/17405191/Lorica-Segmentata-Vol-I-Handbook-of-Articulated-Roman-Plate-Armour

[1] The Manica. In: Roman Military Research Society.

[2] MANICA--Segmented Armguard

[romanarmy.net-3] The Manica. In: Roman Military Research Society.

[4] Legion XXIV’s study of the hoard

[5] National Museums Scotland catalogue entry

[scribd.com-6] Lorica Segmentata – (Vol. I.) – A Handbook of Articulated Roman Plate Armour. Journal of Roman Military Equipment Studies, Monograph 1, 2002. , ISSN 1477-8645. M. C. Bishop. Chapter 8. Other segmental armour. pages 68-72. http://www.scribd.com/doc/17405191/Lorica-Segmentata-Vol-I-Handbook-of-Articulated-Roman-Plate-Armour