54 52 07 š pl 25 03 55 r ilg 54 8687 š pl 25 0653 r ilg 54 8687 25 0653 Kitos reikšmės Švč Mergelės Marijos bažnyčia Mai

54°52′07″š. pl. 25°03′55″r. ilg. / 54.8687°š. pl. 25.0653°r. ilg. / 54.8687; 25.0653

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Kalvarijų
Savivaldybė	Vilniaus rajonas
Gyvenvietė	Maišiagala
Adresas	Vilniaus g. 16
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1865 m.
Stilius	neorenesansas, neogotika

Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Maišiagalos miestelyje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 1 km į pietvakarius nuo Vilniaus–Ukmergės greitkelio. Turi neorenesanso ir neogotikos bruožų. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Istorija

1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją.

1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną.

1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Joje pamokslai sakyti ir giedota lenkiškai. XX a. pradžioje trečdalis parapijiečių dar kalbėjo lietuviškai. Į Maišiagalą 1904 m. paskirtas klebonas A. Petrulis pradėjo evangeliją skaityti ir kartą per mėnesį pamokslus sakyti lietuvių kalba. Jį puolė lenkų spauda. A. Petrulis 1907 m. už „litvomaniją“ iškeltas į Nalibokus. 1950 m. bažnyčioje pradėjo dirbti dvasininkas Juzefas Obrembskis.

Architektūra

XIX a. viduryje atnaujinta ir perdirbta mūrinė bažnyčia yra , turi neorenesanso ir neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside, dviem bokšteliais. Stambus fasadinis bokštas atitrauktas nuo navos sienos, o mažesni šoniniai bokšteliai su pseudogotikiniais piramidiniais stogais lieka antrajame fone. Didysis bokštas turi tris skirtingų aukščių tarpsnius, su keturiomis įvairių formų angomis varpui, langams ir durims. Pagrindiniai navos ir bokšto langai nežymiai nusmailintų arkų formos. Vidaus erdvė vienanavė, su mediniu skliautu. Didžiojo altoriaus pavidalas primena triumfo arką. Centrinėje nišoje įrėmintas Kristaus prisikėlimo paveikslas, o šoninėse – po statulą. Ant viršaus uždėta daug mažų koplytėlių su pinakliais. Altorius ir presbiterija gerai apšviesti dideliais apsidės langais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Bažnyčioje iš senų laikų išlikę vertingų meno ir kulto dirbinių. Tai trys kryžiai (XVIII a. pab. – XIX a. pr.), trys molbertinės tapybos paveikslai („Marija Rožančinė“ (1789 m.), „Švenčiausioji trejybė“ (XVIII a.), „Šv. Izidorius“ (XIX a. II pusė), aptaisos (XVIII a. II pusė)), 12 skulptūrų, 2 relikvatoriai.

Galerija

Įėjimo vartai
Pietryčių fasadas
Interjeras
Šventoriaus kampas
Smailės kryžius

Literatūra

Szynkowski, Tadeusz.To wszystko Ojczyzna : sześć wieków kościoła i parafii Mejszagoła : od ks. kanonika Mikołaja do ks. prałata Józefa. - Wilno, 1999. - 139, [2] p. : iliustr. - Bibliogr. : p. 138-139.

Nuorodos

Vikiteka: Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Parapijos puslapis 2016-05-06 iš Wayback Machine projekto.
Maišiagalos bažnyčia (architektūros objektai)
Maišiagalos Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia